Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gediminas Kirkilas: Andriui Kubiliui patinka socialdemokratų biudžetas?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gediminas Kirkilas Konservatoriams ir ypač jų lyderiui, buvusiam premjerui Andriui Kubiliui labai patinka 2015 metų socialdemokratų parengtas valstybės ir savivaldybių biudžetas. Tikrai labai džiugu, kad jis taip nesavanaudiškai išgyvena dėl gero, žmonėms naudingo biudžeto, nors tai ir mažina konservatorių šansus vietos savivaldos, o vėliau ir Seimo rinkimuose.

Iškart reaguoju į kertinę konservatorių išsakytą kritiką – ketvirtadienį priimtas pirmasis istorijoje Lietuvos biudžetas eurais iš principo atitinka Fiskalinės drausmės įstatymą. Joks biudžetas negali būti tobulas, įstatymo raidės čia laikytis reikia, ypač Lietuvai tampant euro zonos ir bankų sąjungos nare.

Tačiau teigti, kad ekonominio klestėjimo laikais socialdemokratai nepasiruošė ekonominei krizei, ir dėl to Lietuvos skola padidėjo daugiau nei du kartus, o dabar jie ieško būdų, kaip apeiti fiskalinės drausmės principus, yra paprasčiausiai nesąžininga.

Juk ar ne konservatorių ir liberalų vyriausybė ekonominės krizės metu itin brangiai skolinosi iš užsienio privačių bankų, atsisakydama priimti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramą? Savo sprendimą ji tada argumentavo tuo, kad TVF būtų kaip ta bobutė, kuri pernelyg skrupulingai prižiūri...

Dabar Lietuvos valstybė turi mokėti milžiniškas palūkanas už konservatorių-liberalų paimtus brangiuosius kreditus bei taisyti jų valdymo moralines ir konstitucines klaidas

Tačiau ar TVF reikalavimai galėjo būti griežtesni nei A. ubiliaus antikrizinė taupymo politika, kurią jis pats, pamenu, įvardijo kaip „susiveržti diržus“, ir kuri negailestingai pirmiausia smogė vienišoms motinoms, vaikams, pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir kitoms socialiai visuomenei labiausiai pažeidžiamoms grupėms.

Ir štai dabar Lietuvos valstybė turi mokėti milžiniškas palūkanas už konservatorių-liberalų paimtus brangiuosius kreditus bei taisyti jų valdymo moralines ir konstitucines klaidas: kompensuoti pensijas, atstatyti sumažintas algas, kitais būdais kovoti su jų sukurtu skurdu...

Negana to, A. Kubilius prakalbo apie „dvi Lietuvas“ – dinamiškus didmiesčius ir tuštėjančią provinciją, pareikšdamas, kad socialdemokratams nerūpi paprastas provincijos žmogus, tik didinama minimali alga ir atkuriamos pašalpos, o konservatoriams, girdi, rūpi ir provincijos žmogus, ir „darbas, darbo vietos, galimybė žmogui dirbti, dirbti sunkiai ir užsidirbti“.

Nejaugi? Ar ne pats A.Kubilius savo socialiai nelygia antikrizine politika ir sukūrė tas „dvi Lietuvas“, apie kurias taip užsidegęs dabar kalba? Tačiau juk tai yra visiška politinė veidmainystė, nes konservatoriai ir liberalai su ekonomine krize kovojo, vieninteliai demokratinėje Europoje sumažindami pensijas ir socialines pašalpas...

„Darbas, darbo vietos, galimybė žmogui dirbti ir užsidirbti“, o ne minimali alga ir didesnės pašalpos konservatoriams yra svarbiausias rūpesčio kiekvieno žmogumi įrankis“? Kai jau Europos Sąjungos lygiu svarstoma įvesti minimalų atlyginimą, o, valdant konservatoriams ir liberalams, Lietuvoje pasiektas rekordinis nedarbas – 2010-aisiais jis siekė net 330 tūkstančių.

Dešinieji pirmiausia visada rūpinosi darbo santykių liberalizavimu su tokiais pasiūlymais, kaip paprastesnis atleidimas iš darbo, mažesnė išeitinė išmoka ar trumpesnis įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminas, darbo savaitės pailginimas nuo 48 iki 78 valandų, terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui, garantijų, susijusių su labiau pažeidžiamų žmonių grupių (kaip neįgaliųjų) atleidimu, panaikinimas, išeitinių išmokų ir apmokėjimo už viršvalandžius sumažinimas ir kt. O tai būtų tik sumažinę darbo vietų skaičių ir padidinę nedarbą.

Jei per krizę visa Europa skatino tik tą verslą, kuris išsaugojo darbo vietas arba kūrė naujas, tai A.Kubiliaus vyriausybė skyrė milijoninę paramą besimodernizuojančioms įmonėms, kurios po modernizavimo tik atsisakė dalies darbuotojų. Darbdaviams leista nemokėti dalies socialinio draudimo naujai įdarbinamiems žmonėms. Jie tada priiminėjo į darbą jaunus žmones, kurie dar negalvoja apie senatvę ir pensijas, o atleidinėjo vyresnio amžiaus žmones...

Ar konservatoriai ir liberalai krizės metu bandė gaivinti ekonomiką, kad ši generuotų naujas darbo vietas? Daugiabučių renovacija, kuri jau tada galėjo sukurti 100 tūkst. darbo vietų, taip ir nebuvo pradėta. Jokių infrastruktūrinių projektų, kaip kelių priežiūra ar remontas, kurie vėlgi galėjo būti daugybės darbo vietų šaltinis. Gamyba nebuvo nei gaivinama, nei kuriama.

Tai yra rimtas požiūris į Lietuvos saugumą ir valstybės reikalus apskritai. Gal dėl to A.Kubiliui taip ir patinka 2015 metų socialdemokratų parengtas biudžetas?

Dabar paskaičius ar pasiklausius buvusio konservatorių premjero, gali pasirodyti, kad prieš porą metų jie išvis nebuvo valdžioje. Jie be paliovos kuria ar kalba apie visokias programas ir politikas – Lietuvos modernizacijos, „Darbo vietų provincijoje“, regionų vystymo ir kt.

Puiku! Konservatorių premjeras gali būti visuomeniniu socialdemokrato A.Butkevičiaus patarėju! Tačiau kur jie buvo 2008-2012 metais, kai Lietuvos provincija iš tiesų merdėjo be darbo ir iš skurdo, o emigracijos lygis buvo katastrofiškai aukštas?

Dar „apie dvi Lietuvas“. Netikiu „dviem Lietuvom“. Tai – jau praeitis. Nėra jokio elito ir jokių „runkelių“. Skirtumai tarp Lietuvos didmiesčių ir provincijos yra kur kas sudėtingesni nei aiškina A.Kubilius. Nėra balta ir juoda, kad dabar didmiesčiuose atsigauna verslas, mažėja nedarbas, auga investicijos, o provincijoje – stagnuoja ekonomika, nėra verslo plėtros ir investicijų, o nedarbą mažina emigracija... Tikrai ne visur regionuose yra blogai... Tai patvirtina ir Druskininkų, ir Neringos, ir Birštono, kurių merai yra socialdemokratai, ir kitų miestų pavyzdžiai.

Be to, socialdemokratų vadovaujamos valdančiosios koalicijos įvesti tiesioginiai merų rinkimai ir, vėlgi, tas A.Kubiliui taip patinkantis 2015 metų biudžetas – jis žymiai sustiprina Lietuvos savivaldybių finansinę nepriklausomybę, o kartu – ir vietinę demokratiją.

Galiausiai, nėra „dviejų Lietuvų“, o yra viena Lietuva, kurią šiandieninėmis geopolitinėmis aplinkybėmis siekiame padaryti kuo saugesne. Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė 2014-ųjų vasarą dar šiems metams surado ir krašto apsaugai papildomai skyrė 130 mln. litų. Būtent dėl to bendras šalies gynybos biudžetas 2014 metams šoktelėjo iki 1,1105 mlrd. Lt (0,89 proc. BVP). O 2015 metų valstybės biudžeto krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti net 38 proc., t.y., iki 400 mln. eurų (1,466 mlrd. litų) ir siekti apie 1,1 proc. šalies BVP.

Tai yra rimtas požiūris į Lietuvos saugumą ir valstybės reikalus apskritai. Gal dėl to A.Kubiliui taip ir patinka 2015 metų socialdemokratų parengtas biudžetas?

Gediminas Kirkilas yra socialdemokratas, Seimo vicepirmininkas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min