O dar ir gana nekorektiškos, nes lig šiol nežinome visų kandidatų, nežinome, kiek iš jau išsikėlusių surinks reikiamą registruotis rinkimuose parašų skaičių. Nežinome, kokia bus jų programa, kokia bus rinkimų kampanija, kaip aktyviai joje dalyvaus žmonės ir pan. Viena aišku – kuo didesnis pretendentų skaičius, tuo didesnis pasirinkimas, tuo aktyvesni bus rinkėjai.
Tačiau išankstinis nuomonės piršimas „esą viskas jau nuspręsta“, vargu ar skatina žmones dalyvauti rinkimuose, būti aktyviais, sprendžiant savo valstybės reikalus. O būtent to, regis, visi siekiame.
Formaliai ekstrapoliuojant 2009 metų prezidento rinkimus į 2014-uosius, gal ir gali taip atrodyti. Ir nereikia čia didelio proto ar įžvalgumo. Tačiau situacija 2014-ais yra visiškai kitokia. Visais aspektais – ekonominiu, socialiniu, politiniu ir net demografiniu, nes per pastaruosius penketą metų netekome kelių šimtų tūkstančių rinkėjų.
Pagaliau, ko jau turėtų tikėtis politologai, sociologai, ekspertai ir net skatinti, tai – demokratiškos diskusijos, nes jeigu tokios nebus, tai iš tiesų užteks reitingų, kurių pagalba žmonėms bus įpiršta nuomonė. O įvaizdžio agentūros ir be rinkimų, tarsi grožio konkursų komisijos, nuspręs kam atiduoti karūną. Ar to siekiame?
Situacija 2014-ais yra visiškai kitokia. Visais aspektais – ekonominiu, socialiniu, politiniu ir net demografiniu, nes per pastaruosius penketą metų netekome kelių šimtų tūkstančių rinkėjų.
Man regis, plati demokratinė diskusija, be priešų paieškos, be išankstinių nusistatymų, programų bei idėjų konkurencija, tai – visų mūsų interesas. Todėl ir renkame valstybės vadovą tiesiogiai, o ne, pavyzdžiui, parlamente, kaip yra kai kuriose šalyse ir kaip buvo, beje, Lietuvoje prieš karą.
Negalėčiau patikėti, kad mūsų politologai, ekspertai, komentatoriai nėra suinteresuoti demokratijos plėtra ir kokybe. Greičiau priešingai. Gal tik noras pasipuikuoti tariamu įžvalgumu verčia taip elgtis, bet tuo pačiu, deja, ir menkinami kiti kandidatai, jų galimyb4s.
Beje, kandidatai turės pasisakyti, išdėstyti savo valstybės raidos viziją, savo poziciją visais svarbiais ir šiuo metu aktualiais klausimais – ir dėl euro, ir dėl rengiamo referendumo žemės (ne)pardavimo užsieniečiams, energetinės nepriklausomybės ir t.t. Prezidento Lietuvoje galios yra nemažos, taigi ir atsakomybė.
Nemažiau svarbus valstybės vadovo vaidmuo telkiant tautą, siekiant socialinio, tautinio solidarumo, sugyvenimo tarp įvairių mūsų žemėje gyvenančių mažumų. Net ir užsienio politikos sėkmės ar nesėkmės, nors gal kai kam atrodo, jog tai nėra svarbu, turi didelį poveikį mūsų gyvenimui, ekonomikai, galimybėms ES viduje.
Ar nenorime išgirsti pretenduojančių į valstybės vadovo postą kandidatų nuomonės? Manau, kad priešingai, todėl ir neskubėkime su išankstinėmis išvadomis ir prognozėmis.
Jei reitingai balsuotų, nereikėtų ir rinkimų. Juolab tiesioginių, kaip yra Lietuvoje.
Gediminas Kirkilas yra Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, LSDP atstovas
