Gediminas Navaitis: Regresorių idėjos

Klausimas: „Ar Lietuvoje darbuojasi švietimo regresoriai?“ jau nebėra retorinis. Kažkada, labai senai Lietuvoje buvo Pedagogikos mokslinio tyrimo institutas. Šiandieną tokios įstaigos nėra. Nemažai mokslo institutų yra, bet sritis, kurį itin svarbi ateičiai, liko be tyrimų centro. Valstietiškai mąsčiusi švietimo ministrė nutarė, kad nereikia ir Edukologijos universiteto. Jo irgi nebėra, nes mokytojus gali parengti bet kas. Tiesa, ir mokytojų pradėjo trukti. O matematikos mokyme regresoriai pasiekė akivaizdžią pergalę.

Šiandieną pasiūlyta dar viena regresoriška idėja – pradėti vaikus mokyti nuo šešerių metų. Ji pateikiama kaip rūpestis socialiai apleistais vaikais. Kas ginčysis, kad jais reikia pasirūpinti? Įstatymo, įsakymo, dekreto, nurodymo, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų būtų privalomas darželio lankymas, kad vaiko teisų specialistai, socialiniai darbuotojai galėtų įpareigoti šeimą užtikrinti darželio lankymą parengti veikiausiai pakaktų keleto ministerijos valdininkų. Veikiausiai ir Seimas jį be didelių ginčų priimtų. Be to ir esami įstatymai leidžia tai padaryti, pasirūpinti vaikų iš socialinės rizikos šeimų ugdymu. Gal reikėtų daugiau darželių? Regis, ir jų steigimui jokių įstatyminių kliūčių nėra.

Laimės ekonomikos ir ją atitinkančio švietimo idėjos Lietuvos politikams menkai rūpi. Jiems labiau patinka menkinti mokymo lygį ir rengti pigią darbo jėgą.

Taigi svarbiausias klausimas – kas nutiks su visais kitais vaikais pradėjus juos mokyti nuo šešerių? Yra tėvų, sunerimusių, kad vaikai tarsi praras vaikystę, nebegalės žaisti. Jie klysta. Mokytojas net švietimo strategų palieptas nesugebėtų šio amžiaus vaikų mokyti kvantinės fizikos. Jis lavins vaikus užduotėlėmis, atitinkančiomis vaikų amžių, siūlys piešti, karpyti, daineles dainuoti ir pan. Darys tą patį ką ir dabar daro darželių auklėtojos.

Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo. Kodėl ikimokyklinės darželio grupės nepervadinus pirmąja mokyklos klase? Galima ir pirmu akademijos kursu pervadinti. Pažvelgus atidžiau – ryškėja problema. Po tokių manipuliacijų pavadinimais sutrumpės bendras mokymosi laikas, nes regresiškos idėjos šalininkai nesiūlo pratęsti mokymosi metų. Kiek jų buvo, tieks ir liks. Mokiniai mokysis dvylika metų, tik vienus iš jų skirs ir žaidimui.

Gal kam atrodo, kad XXI a. reikia trumpinti mokymosi laiką, kad galima kaip XIX a. pasitenkinti mokymu rašyti, skaityti ir skaičiuoti iki šimto. Linkintys sėkmės savo vaikams tėvai, piliečiai, norintys laimingesnės Lietuvos, su tokiu sprendimu nesutiktų. Jie galėtų remtis, kad ir psichologo M.Argyle atliktų JAV tyrimų apibendrinimu, kuris patikimai nustatė laimės sąsajas su mokytųsi metų kiekiu. Analogiški tyrimai kitose šalyse patvirtino šį dėsningumą. Pavyzdžiui, Prancūzijos statistikos instituto specialistai, gretindami objektyvius ir subjektyvius duomenis apie gyvenimo kokybę, konstatavo, kad mokymosi laikas glaudžiai siejasi su pasitenkinimu gyvenimu.

Deja, laimės ekonomikos ir ją atitinkančio švietimo idėjos Lietuvos politikams menkai rūpi. Jiems labiau patinka menkinti mokymo lygį ir rengti pigią darbo jėgą.

Dr. Gediminas Navaitis yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, TS-LKD sąraše kandidatuoja į Seimą