Nepradėsiu vardyti netrumpo sąrašo Seimo narių, mėgstančių pakilnoti taurelę, nes jie ir be taurelės gyvena neblogai. Juolab kad krašte netrūksta ir „geresnio“ gyvenimo pavyzdžių.
Štai daugiau nei prieš metus į Vilniaus policiją buvo pristatytas prezidento Algirdo Brazausko apsaugininkas (dabar jau – buvęs) majoras Jonas Paulikas, kuris, kaip skelbiama žiniasklaidoje, būdamas neblaivus, „Amatininkų užeigoje“ susiginčijo su kavinės personalu ir, įsiveržęs į virtuvę, septynis ar šešis kartus iš ginklo „Sig Sauer“ šovė į virėją Juozą Venckų. Kavinės darbuotojai iškvietė policiją. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnui buvo nustatytas itin sunkus girtumo laipsnis – daugiau nei 3,6 promilės alkoholio! Galbūt dėl to majoras nė karto nepataikė į virėją ir, atrodo, apmaudauja iki šios dienos. Antraip kodėl mūsų apsukriosios Temidės tarnų sėkmingai ištrauktas iš teisingumo nagų J.Paulikas dabar prašo teismo, kad panaikintų jam skirtą nuobaudą ir grąžintų konfiskuotą pistoletą bei šovinius?
Buvusio prezidento apsaugininko nuomone, policija jį nubaudė nepagrįstai. Ir tikrai – juk to virėjo jam taip ir nepavyko nušauti. Be to, Vilniuje yra ir daugiau restoranų, kurių maistas išrankiam J.Pauliko skrandžiui gali pasirodyti nuodingas, tad pistoletas, oi, kaip būtinas! Antraip viduriuos visą gyvenimą...
Beje, dėl viduriavimo... Aš, matyt, samprotauju, kaip eilinis „runkelis“, kuriam nuo prasto (apnuodyto?) maisto ne psichika sutrinka, o virškinimas. Sostinės teismo medicinos ekspertai mano kitaip. Jie nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu apnuodytą (? – J. L.) J.Pauliką ištiko „trumpalaikė psichozė“, o dėl tos trumpalaikės psichozės jam esą išsivystė patologinis girtumas.
Ir sugalvok tu man šitaip!
Tiesa, liko neaišku, kuriuo metu majoras šaudė: ar kai pamišo, ar kai patologiškai apsvaigo? Nors tai turbūt ne taip ir svarbu. Svarbu, kad mūsų teisininkų akimis žiūrint patologinis girtumas yra ne nusikaltimą sunkinanti, bet teisinanti aplinkybė...
Matot, kaip gera yra gerti sostinėje. Ten viskas kitaip nei pas mus, provincijoje. Pas mus žinot ką, pavyzdžiui, žmonės mano apie amžinai girtus sąvartynų gyventojus? Atseit, gėrė, gėrė, nusigėrė, tada jau pateko į sąvartyną - ir toliau geria. Ir niekam nerūpi, ar patologiškas jis psichas, ar ne... O vadovaujantis sostinės, atsiprašant, ekspertų logika reikėtų mąstyti kitaip. Pavyzdžiui, taip: žmogus nuvyko savo reikalais į sąvartyną, ten jį pavaišino nekokybišku maistu – ir še tau – patologinis girtumas... Tik ne trumpam, kaip psichozė prezidento apsauginiui, bet visam gyvenimui.
Beje, paprastų piliečių, atrodo, neglumina ta ekspertų išvados dalis, kur kalbama, kad J.Pauliką buvo ištikusi psichozė. Visi supranta, jog tiek išgėrus ne tik vieną virėją imsi vaikytis, bet ir su velnių armija susikausi. Tik, regis, provincijoje toks kovingas nusiteikimas įvardijamas paprasčiau: baltoji karštligė. Ir paprastiems žmogeliams ši psichozės forma laikoma ne girtumo priežastimi, bet pasekme.
O kad J.Paulikas susipykęs su protu (tik ne trumpam, o ilgam), irgi mažai kas abejoja. Nes normalus, blaiviai mąstantis žmogus po to, kai jam ekspertai nustatė psichozę, niekuo gyvu nesiryžtų vėl veržtis atgal į darbą ir reikalauti ginklo: žmonėms, kurių psichika pažeista, ginklas, atrodo, neišduodamas net Lietuvoje.
Šioje situacijoje blogiausia tai, kad ima atrodyti, jog su protu pykstasi ne tik J.Paulikas (na, ir nelemta pavardė: kai tik ją rašau, tuoj klumpu, prisiminusi kitą taip pat, matyt, psichozės ištiktą Pauliką - Aleksandrijos vaikų žudiką...). Rimtų abejonių kelia ir medicinos ekspertų sugebėjimas logiškai nuosekliai dėlioti pasekmes bei priežastis, ir Pauliką išteisinusių prokurorų psichikos būklė. Mat jie nutraukė baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo nužudyti, nes, anot jų, nebuvo padaryta nusikaltimo požymių turinti nusikalstama veika.
Interneto „tauta“, išgirdusi tokią nutartį, jau džiūgauja: vadinasi, galima ir mums rytoj prisigerti, pašaudyti į kokį žmogelį, ir nieko už tai nebus? Būsim nepakaltinami, jei tik sugebėsim prisigerti iki sąmonės netekimo!?
Globaliau mąstantieji žvelgia toliau ir siūlo tokią bylos baigtį: „Grąžinti ginklą, nugirdyti ir paleisti pasivaikščioti po Seimą.“
Aš taip baisiai nemąstau, tik noriu, kad visose žiniasklaidos priemonėse būtų paskelbtos visos tos bylos veikėjų – teismo ekspertų, prokurorų, – o ne tik kaltinamojo ir jo aukos pavardės. Tauta turi žinoti savo gudriausiuosius!
O kol kas giedu toliau: „Gerkim, broleliai, ir aš gersiu. O kai reiks užmokėti – išeisiu.“
Mat gerai gyventi noriu ir aš, bet mokėti neturiu iš ko. Krizė juk dar nepasibaigė, kad ir ką „giedotų“ premjeras...
