Ukrainos patirtis tai parodė nuo pirmųjų karo dienų. Elektros tinklus atstatantys specialistai, ryšio inžinieriai, medikai, savanoriai ir verslai padėjo šaliai veikti net karo sąlygomis. Todėl kalbėdami apie 5 proc. BVP gynybai, turim matyti ir kitą lygties pusę – ar visuomenė, institucijos ir verslas yra pasirengę veikti kartu.
Didelę dalį kritinių paslaugų teikia privatus sektorius. Ryšys, duomenų centrai, logistika ir technologijos krizės metu lemia, ar žmonės gali gauti informaciją ir pagalbą, institucijos – koordinuoti veiksmus, o valstybė – toliau veikti. Tačiau net geriausiai parengta infrastruktūra neveiks be žmonių, pasirengusių prisiimti atsakomybę.
Noro prisidėti netrūksta. Į Lietuvos karo akademiją įstoja rekordinis pirmakursių skaičius, auga Šaulių sąjungos gretos, vis daugiau žmonių domisi civiline sauga. Vadinasi, problema nėra vien motyvacija. Klausimas – ar nesukuriam papildomų kliūčių tiems, kurie jau apsisprendė.
Sprendimas tarnauti turi labai konkrečią kainą. Devyni tarnybos mėnesiai gali reikšti karjeros pauzę, mažesnes šeimos pajamas ir nežinią, kas laukia sugrįžus. Jei norim, kad daugiau žmonių skirtų savo laiką ir gebėjimus valstybei, šie rūpesčiai negali likti vien jų asmenine problema.
Todėl „Telia“ prisijungė prie rugsėjo pradžioje paskelbtos „Visuotinės gynybos“ iniciatyvos. Darbuotojams, savo noru pasirinkusiems atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, iki devynių mėnesių kas mėnesį mokėsim vidutiniam šalies darbo užmokesčiui prilygstančią išmoką – šiuo metu iki 2300 eurų neatskaičius mokesčių. Išsaugosim jų darbo vietą ir pagrindines naudas, padėsim sklandžiai sugrįžti į darbą. Dar keturias laisvas dienas per metus suteiksim darbuotojams, dalyvaujantiems su krašto gynyba susijusioje savanoriškoje veikloje.
Verslui tai – ne išlaidos, o investicija į žmones, kurie prisiima dalį atsakomybės už mūsų visų saugumą.
Nesakom, kad visos įmonės turėtų kopijuoti tą patį modelį. Vienos gali finansiškai paremti tarnauti išėjusius darbuotojus, kitos – suteikti papildomų laisvų dienų, stiprinti kritinę infrastruktūrą, kurti technologinius sprendimus ar telkti bendruomenes. Vieno visiems tinkamo būdo nėra, tačiau kiekviena įmonė gali rasti bent vieną kliūtį, kurią yra pajėgi pašalinti.
Verslas negali už žmogų priimti sprendimo tarnauti. Bet gali pasirūpinti, kad šio sprendimo nestabdytų baimė dėl pajamų, darbo ar sugrįžimo po tarnybos. Kai žmogus renkasi tarnauti, verslas turi padaryti savo dalį – pašalinti kliūtis.
