Ką jūs, gerbiamieji, negi manote, kad kalbėsimės apie primityvią vagystę?! Vogti negražu, vogti gėda, už vagystę teisia ir net sodina už grotų. Kaip tą netikusią Seimo kasininkę – vieną kartą prieš akis išvydusią neįtikimą sumą pinigų ir banaliai pabandžiusią ją nugvelbti.
Beje, keista, bet niekas iki šiol taip ir nepasakė, iš kur ir kieno pavedimu Seimo kasoje staiga atsirado į pagundą galėjusi atvesti suma – juk dauguma parlamentarų algas randa kortelėse, todėl šimtatūkstantinių sumų grynaisiais technikos progreso metais parlamentinėje kasoje lyg ir nelaiko. Ar tik nebus taip, kad primityvi vagilė, nesusilaikiusi ir čiupusi pinigus, sumaišė kortas tikriems savo darbo virtuozams – tiems, kurie nevagia, o tiesiog moka gyventi?
Mokančiųjų gyventi yra nemažai. Ir daugiausia – atsakinguose valdiškuose postuose. Ten, kur valdiški, tai yra niekieno, pinigai spokso gailiomis akelėmis, prašyte prašydami – priglauskite mus!
Tikri mokėjimo gyventi virtuozai priglaudimo procedūros neatlieka vieni, it kokie tėtušiai Gorijo. Jie šiuo malonumu dalijasi su mielais bičiuliais. Ir tai jokiu būdu nereiškia vagystės, grupėje iš anksto susitarus.
Ne, tai vadinama bendrų projektų rengimu, vykdant, pavyzdžiui, švietėjišką misiją. Kaip daro valdiškos televizijos gerbiamas direktorius, į pagalbą pasikvietęs gerą bičiulį Jogailą Morkūną, savo bendrovėje „Pirmoji kava“ kuriantį pačius originaliausius švietėjiškus projektus. Dėl jų valdiška televizija aukoja net vieną savo kanalą su visomis autorinėmis laidomis kartu sudėjus. Ką reiškia visos tos laidelės prieš vieną J.Morkūno projektą? Ką reiškia valdiškos televizijos kūrėjai prieš „Pirmąją kavą“, tuo labiau kad kavą ten, kaip teigiama, bent jau anksčiau pilstė ne tik J.Morkūnas, bet ir pats generalinis Audrius Siaurusevičius. Dabar gal jau nebepilsto, bet interesų, kaip žmonės kalba, iki šiol turi. Turbūt kaip prisiminimą apie gražias bendro darbo dienas.
Mokančiųjų gyventi yra nemažai. Ir daugiausia – atsakinguose valdiškuose postuose. Ten, kur valdiški, tai yra niekieno, pinigai spokso gailiomis akelėmis, prašyte prašydami – priglauskite mus!
Taigi visiškai nepriklausoma ir su valdiška televizija nesusijusi „Pirmoji kava“ kuria ypač aukšto meninio lygio švietėjiškas laidas. Jeigu tuo netikite, galite pasiteirauti net Švietimo ir mokslo ministerijoje. Būtent per šios valdiškos įstaigos įsteigtas bendrovėles, dalijančias paramą švietėjiškiems projektams, nubyra toli gražu nemenki pinigėliai „Pirmajai kavai“.
J.Morkūno bendrovė (ta pati, iš kurios vieno rajoninio autoserviso vadovas kelis menkus tūkstantėlius skolos bandė atsikovoti kelerius metus), už valdiškos ministerijos paramą sukūrusi ypatingo švietėjiškumo laidą, ją parduoda valdiškai televizijai. Kadangi laida ypatinga, televizijoje daugėja reklamos, už ją byra pinigai. Kiek? Komercinė paslaptis – bent jau taip teigia vienas generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Ir staiga – stop. Reklama sukosi sukosi, pinigai byrėjo byrėjo, bet atėjus laikui atsiskaityti – su švietėjiško projekto laimėtojais ir net su pačiu projekto kūrėju „Pirmąja kava“ – paaiškėja, kad pinigų valdiška televizija tam neturi.
Štai tada ir kyla klausimas – ar išreklamuotas projektas nebuvo toks geras, kaip skelbta, ir nepritraukė lėšų, reikalingų bent jo savikainai padengti, ar vis dėlto valdiškos televizijos vadovas kartu su bičiuliais iš privačios bendrovės moka gyventi? Tuo labiau kad privati „Pirmoji kava“ pagirtinai gražiai susitaiko su faktu, jog valdiška televizija net praėjus keliems mėnesiams po projekto finišo neskuba su ja atsiskaityti.
Beje, su šiuo faktu susitaiko ir projektą, o kartu ir nemenką piniginį prizą laimėjęs choras. Nes argi galima pyktis su tais, kurie moka gyventi?
