Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Henrika Varnienė: Žmonės su negalia – socialinių įmonių įkaitai?

Šaltinis: 15min
1
A A

Henrika Varnienė Būdama didžiausios Lietuvoje žmonių su negalia organizacijų asociacijos atstovė, vertinu kiekvieną dirbantį žmogų su negalia ir apgailestauju, kad dalis mūsų bendruomenės narių tapo socialinių įmonių skydais kovoje už šio verslo privilegijas, o ne už žmonių su negalia interesus. Kiekvienam žmogui darbas yra esminė savarankiškumo, gerovės ir savirealizacijos sąlyga, todėl suprantu dabar socialinėse įmonėse dirbančių žmonių nerimą.

Visgi, siekdami, kad žmonės su negalia nebūtų priklausomi nuo vieno verslo sektoriaus ir turėtų platesnes galimybes būti remiami bet kurioje įmonėje, žmonių su negalia organizacijų atstovai palaiko šiuo metu Seime rengiamą socialinių įmonių įstatymo pakeitimų projektą. Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungiantis 13 žmonių su negalia organizacijų, šiandien išsiuntė atvirus laiškus aukščiausioms šalies politinėms institucijoms, ragindamas palaikyti šią Seimo narių iniciatyvą. Seime rengiamą įstatymą vertiname kaip būtiną žmonių su negalia įdarbinimo reformos etapą. Kitas žingsnis – iš esmės naujos paramos sistemos reglamentavimas, kuris užtikrins platesnį ir teisingesnį žmonių su negalia rėmimą.

Darbuotojų atleidimas pasibaigus subsidijoms parodytų esminę socialinių įmonių yda – svarbiausias joms yra pelnas, o ne socialinės problemos sprendimas.

Atsiradus politinei valiai pagaliau keisti ydingą žmonių su negalia rėmimo tvarką, socialinės įmonės, natūralu, ėmė ginti savo privilegijuotą padėtį visais įmanomais būdais, taip pat ir manipuliuodami darbuotojais su negalia. Apmaudu stebėti, kaip socialinės įmonės prisidengia pačiais pažeidžiamiausiais, dėdamiesi jų gynėjais, ir čia pat grasina juos visus atleisti, teigdami, jog be subsidijų šie žmonės darbo rinkoje yra beverčiai. Taigi, dabar stebime situaciją, kai kovoje už platesnes visų žmonių su negalia galimybes darbo rinkoje, socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji tapo savo darbdavių įkaitais.

Pastaruoju metu socialinių įmonių atstovų viešojoje erdvėje išsakomi argumentai už esamos sistemos išsaugojimą yra klaidinantys, žeminantys žmones su negalia ir patvirtinantys šios sistemos ydas:

Socialinių įmonių atstovai: Įsigaliojus siūlomoms pataisoms, bus atleisti 7000 žmonių

Jei šis grasinimas būtų įgyvendintas, socialinės įmonės pačios įrodytų, jog per 13 metų iš valstybės gauti daugiau kaip 150 milijonų eurų buvo išleisti neefektyviai. T.y. ši milžiniška suma nebuvo panaudota žmonėms su negalia įgalinti, jų kompetencijoms ir darbingumui kelti, koks ir turėtų būti socialinių įmonių pagrindinis prioritetas. Darbuotojų atleidimas pasibaigus subsidijoms parodytų esminę socialinių įmonių yda – svarbiausias joms yra pelnas, o ne socialinės problemos sprendimas. Žmonės su negalia – priemonė privilegijas ir subsidijas garantuojančiam socialinės įmonės statusui gauti.

Taip pat svarbu įvertinti, kad darbuotojų kaita socialinėse įmonėse iki šiol siekė apie 50 proc. (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys). Taigi, net jei įstatymas nebus keičiamas, didelė dalis dabartinių darbuotojų šiame sektoriuje neišsilaikys.

Norime atkreipti dėmesį, kad dalis socialinių įmonių iš tiesų veikia socialiai – t.y. jos buvo įkurtos siekiant užtikrinti žmonių su negalia užimtumą. Tokios įmonės nuolat reinvestavo savo pelno dalį darbuotojų aplinkai pritaikyti ir specialiai technikai įsigyti. Šios įmonės, tikime, galės išlaikyti savo darbuotojus ir toliau veikti pagal planuojamą socialinio verslo modelį, nes savo esme turėtų atitikti jo kriterijus. Persiorientuoti į tokį modelį yra kviečiamos ir kitos socialinės įmonės, taip jos galėtų realiai pagrįsti savo deklaruojamą socialumą.

Socialinių įmonių atstovai: Atviroje darbo rinkoje žmonės su negalia nereikalingi

Tai yra dar vienas ciniškas ir žmones su negalia nuvertinantis bei menkinantis argumentas, kuris neturi jokio realaus pagrindo: jau dabar atviroje darbo rinkoje dirba beveik 6 kartus daugiau neįgaliųjų nei socialinėse įmonėse. Be to, darbdaviai juos priima su gerokai mažesne arba išvis be paramos.

Šis argumentas atskleidžia pačių socialinių įmonių požiūrį į žmones su negalia kaip į globos subjektus, priklausomus, silpnus, nepajėgius prisitaikyti. Šios nuostatos niekaip nesiderina su socialinių įmonių pareiga įgalinti žmones su negalia pereiti iš apsaugotos darbo vietos į atvirą darbo rinką.

Darbdavius vienijančių organizacijų atstovai (Lietuvos darbdavių konfederacija) jau yra patvirtinę, kad žmonės su negalia yra laukiami darbuotojai, o tikslingos pagalbos paslaugos juos skatintų tapti atviresniems darbuotojams su negalia, nes jaučiamas darbo jėgos stygius.

Socialinių įmonių atstovai: Sumokame daugiau mokesčių, nei gauname valstybinės paramos

Jau kurį laiką girdime, kad socialinių įmonių sumokami mokesčiai esą yra didesni už gaunamas subsidijas, taigi ir nauda valstybei didesnė nei finansiniai kaštai. Šis argumentas sukurtas manipuliuojant skaičiais – neįvertinant visos gaunamos paramos iš valstybės biudžeto ir sau prisiimant kitų sumokamų mokesčių dalį.

  • 1 FAKTAS: Socialinėms įmonėms 2016 metais buvo skirta iš Valstybės biudžeto ir ES lėšų 23, 8 mln. eurų. Patvirtinta Lietuvos darbo biržos duomenimis.
  • 2 FAKTAS: 2015–2016 metais 46 socialinės įmonės dalyvavo viešuosiuose pirkimuose ir įgyvendino užsakymus iš valstybės biudžeto už 18 mln. eurų. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys.
  • 3 FAKTAS: Visos socialinės įmonės naudojasi pelno mokesčio lengvata ir taiko nulinį pelno mokesčio tarifą. Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos duomenimis tai sudaro 2,7 mln. eurų.

Sudėjus visas finansines valstybės įplaukas, gauname, kad praėjusiais metais šios įmonės gavo apie 37 milijonus eurų valstybinių lėšų. Jie patys teigia, kad sumokėti mokesčiai už praėjusius metus siekė apie 40 milijonų eurų. Tačiau tokią sumą jie gavo įtraukdami ne tik savo pačių, o ir darbuotojų bei vartotojų sumokamus mokesčius.

Turint omenyje, kad dalį darbo užmokesčio su visais mokesčiais kompensuoja valstybė, vadinti tai įmonės sumokamais mokesčiais yra tiesiog ciniška. PVM yra įmonių pervedamas mokestis, o moka jį realiai prekių ir paslaugų vartotojai, tad čia jokio įmonės nuopelno nėra, tik įvykdyta prievolė. Jeigu nebūtų socialinių įmonių ir jų gaminamų prekių bei paslaugų, vartotojai pirktų kitas prekes ir paslaugas ir sumokėtų tą pati PVM. Be to, kai socialinės įmonės teikia prekes ir paslaugas verslo įmonėms, toks PVM biudžete apskritai neužsilaiko, nes reikšmę turi tik tie mokesčiai, kuriuos vartotojai sumoka už galutinio vartojimo prekes ir paslaugas.

Grįždama prie pačių žmonių su negalia, kurie, suprantama, patiria nerimą dėl netikrumo, kuo bus pakeista esama tvarka, noriu patikinti, kad žmonių su negalia organizacijos sieks paslaugomis grįsto paramos modelio, nukreipto į kuo platesnes galimybes įsidarbinti bet kurioje įmonėje. T.y. mūsų nuomone, socialinės įmonės neturi būti privilegijuotos kitų darbdavių atžvilgiu, bet drauge joms neturi būti užkertamas kelias naudotis naujai reglamentuotu paramos modeliu.

Vertinant žmonių su negalia įsidarbinimo tendencijas Lietuvoje, kitų šalių patirtį ir tarptautinių negalios organizacijų rekomendacijas, šiai grupei ypač reikalingos tikslingos pagalbos ir palaikymo darbo rinkoje paslaugos: kompetencijų kėlimas, mokymai, darbo asistentai, atvejo vadybininkai, tarpininko ir kitos pagalbos formos įsidarbinant, dirbant ir išsilaikant darbo vietoje. Tam tikrais atvejais tikslinga skirti paramą specialiai darbo įrangai įsigyti, aplinkai pritaikyti, darbo sąlygoms įvertinti, transportui ar papildomoms poilsio dienoms kompensuoti. Toks modelis būtų gerokai tvaresnis ir ilguoju laikotarpiu ekonomiškai efektyvesnis, nes atviroje darbo rinkoje prisitaikiusiems žmonėms reikėtų mažiau paramos.

Vertinant esamą socialinių įmonių sistemą pagal tokių paslaugų teikimą, rezultatai yra nuviliantys: daugiau nei 90 procentų subsidijų iš socialinių įmonių gaunamos paramos buvo panaudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, taigi alternatyvių paslaugų galimybės visiškai neišnaudojamos. Asmeninio asistento paslaugas, įrangos pritaikymą naudojo kelios kurčiųjų ir aklųjų įmonės. Kitos, priešingai, pasinaudojo įstatymo sukurta lengvata, tačiau pagalbos paslaugų neteikė (Valstybės kontrolės ataskaitos 2014 m., 2015 m).

Akivaizdu, kad pokyčiai šioje srityje būtini – tą jau seniai mato neįgaliųjų organizacijos, praėjusiais metais tą patį rekomendavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, spragas įžvelgia ir į tai dėmesį atkreipė prezidentė Dalia Grybauskaitė, galiausiai politinės valios sulaukėme ir Seime, kur atsakomybę šią sistemą keisti iš esmės prisiėmė Seimo nariai Justas Džiugelis, Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė.

Tikime, kad ir pačios socialinės įmonės gali keistis, ne žodžiais, o darbais parodyti savo norą spręsti socialines problemas. Pasikeitus žmonių su negalia įdarbinimo modeliui, jos, kaip ir bet koks kitas verslas, galės naudotis naujomis ir, tikimės, pažangesnėmis bei efektyvesnėmis, paramos priemonėmis.

Henrika Varnienė yra asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumas administracijos direktorė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min