Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 26d. 13:01

Ieva Budraitė: 15 eurų bauda – bausmė ar paskatinimas?

Ieva Budraitė Visuomenę šokiravusio „VIP cirko“ pasirodymo atgarsiai netyla, tačiau vos pasiekusi kulminaciją istorija bliūkšta – nepaisant konkrečius pažeidimus liudijančių atsakingų tarnybų išvadų, aiškiai išreikštos žmonių nepasitenkinimo bangos, planuojamų protesto akcijų, cirkas lipa sausas iš balos, atsipirkęs viso labo 15 eurų bauda bei garsiai šaukdamas apie žaliųjų sąmokslą. Apie ką ši situacija byloja?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvados po naujausio apsilankymo „VIP cirke“ tik dar kartą patvirtino vieša paslaptimi buvusį faktą – cirkuose laukiniai gyvūnai kenčia. Tai įrodo ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atlikti tyrimai, ir pasikartojantys skandalai. Laukiniai cirko gyvūnai gabenami ir gyvena ankštuose sunkvežimiuose, juos dresuojant neretai naudojama prievarta. Nuolatinis patiriamas stresas ir prasta gyvenimo kokybė, prasilenkianti su laukinių gyvūnų prigimtimi, priveda prie to, kad cirko gyvūnai suserga psichinėmis ligomis, tampa neprognozuojami, kelia grėsmę ir sau, ir aplinkiniams.

Progresyvios valstybės suvokdamos gyvūnų išnaudojimo cirke absurdiškumą, viena po kitos priima tokią „pramogą“ draudžiančius ar bent jau ribojančius įstatymus. Lietuvos žaliųjų partijos Seimo nario Lino Balsio įregistruotos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, siūlančios uždrausti Lietuvoje vykstančiuose cirko pasirodymuose naudoti laukinius gyvūnus ar juos gabenti per Lietuvos teritoriją, nuėjo ilgą kelią, kol atsidūrė Seimo darbotvarkėje. Dar ilgesnį – kol buvo sulaukta palaikymo iš kitų Seimo narių dėl šių pataisų tolimesnio svarstymo rudens sesijoje. Ir tai dar ne pabaiga – garantijos, kad pataisos bus priimtos, nėra.

Gaila, kad, net kai faktai kalba patys už save, teisėkūros procedūros ir biurokratija vis vien ima viršų – kol Seimo teisės specialistai mėgina ieškoti neigiamų tokių pataisų pasekmių ekonomikai, gyvūnų išnaudojimo ir kankinimo atvejai kartojasi. Kaip, deja, daugeliu atvejų: nors dėl probleminių klausimų yra tiek visuomenės sutarimas (peticiją dėl tokio įstatymo priėmimo pasirašė per 31 tūkst. žmonių), tiek aiškus sprendimo būdas, sprendimų priėmimo procesai stagnuoja. Žinoma, išimtis galioja valdantiesiems „valstiečiams“, nes jų stumiami įstatymų pakeitimai gali būti svarstomi skubos tvarka, priimami kone per naktį, sušaukiant papildomus Seimo posėdžius ir t.t. Na, o jei daugumai nepriklausai, tavo siūlymai laukia eilėje iki tol, kol įvyks kas nors itin radikalaus...

O kai tie radikalūs incidentai įvyksta, visuomenė sukyla, nes yra pakankamai sąmoninga, kad to netoleruotų, tačiau nusikaltusieji atsiperka tokiomis minimaliomis pasekmėmis, kad jos greičiau skatina nusikalsti nei atgraso nuo to. Deja, tokie asmenys puikiai žino, kad jų veiksmai nesulauks adekvačios reakcijos.

Praktiškai sausu kailiu iš balos išbridęs cirko vadovas ir toliau ginasi. „Vyksta žaliųjų puolimas“ – teigia jis. Apie kokius žaliuosius kalbama, sunku pasakyti. Ypač, kai šios sąvokos kontūrai vis labiau blanksta. Žaliasis gyvenimo būdas ir ideologija tampa integralia daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Rūpinimasis aplinka, gyvūnų gerove, darnos principų taikymas įsitvirtina kaip natūrali ir savaime suprantama sąlyga tolesniam visuomenės vystymuisi.

Vis garsiau suskambančios istorijos apie šokiruojančius cirkų pasirodymus, žiaurias artistais verčiamų būti laukinių gyvūnų laikymo sąlygas bei nehumaniškas dresūros priemones tik patvirtina ir rodo, kad visuomenės sąmoningumas žengia į aukštesnį lygmenį. Vis mažiau tėvų tokį gyvūnų kankinimo būdą laiko pramoga, ar dar blogiau – edukacija. Tad vieną dieną cirko atstovams teks pažvelgti tiesai į akis – į jų pasirodymus tiesiog nebesirenka žiūrovai. Ar tai reiškia, kad cirko žanrui atėjo galas? Toli gražu ne. Modernūs ir šiuolaikiški cirko pasirodymai, kuriuose nėra naudojami gyvūnai, o įspūdingus akrobatinius triukus atlieka savo darbą mylintys žmonės tik ima užkariauti pasaulį. Puikus pavyzdys – Cirque du soleil.

Tačiau dar įdomesnis klausimas, ką tokia situacija liudija žvelgiant plačiau? Žinoma, skeptikų argumentai aiškūs – „yra svarbesnių klausimų nei laukinių gyvūnų naudojimas cirke“. Tačiau, ar tikrai? Ar tai nėra principinis, mąstyseną atspindintis klausimas? Jei gerbi gyvūną, t.y. silpnesnę gyvybės formą, gerbi ir aukštesnę – žmogų, t.y. save. O drauge ir visą supančią aplinką. Tad jei nesugebame sutvarkyti teisinio tokių elementarių klausimų reglamentavimo, kaip galime spręsti sudėtingas, kompleksines, žmonių gerovę liečiančias valstybės problemas?

Žalieji dažnai yra kaltinami nišinių temų atstovavimu, tačiau galiu drąsiai ginčytis – ne atstovaujamos temos yra siauros, o skeptiškas požiūris į jas simbolizuoja siaurą pasaulio ir priežastinių ryšių raiškos jame suvokimą.

Konvencinė politika daro skirtį tarp žmogaus ir gamtos, individo ir visuomenės. O žaliųjų politinio požiūrio fundamentas – ne skirtis, o sveika tarpusavio priklausomybė tarp individo, gamtos ir visuomenės poreikių tenkinimo. Pasisakome už tokį ekonomikos ir kitų sričių organizavimo būdą, kuriame gerovės augimas dera su darniu aplinkos resursų panaudojimu. Kodėl tai svarbu? Baziniai mūsų, kaip individų, poreikiai apima ne tik maistą, vandenį, pastogę ar miegą, bet ir psichologinį pasitenkinimą – meilės, pagarbos, savarankiškumo, bendrystės, saugumo, prasmės pojūčius. Jų be darnaus ir harmoningo santykio su aplinka (tiek socialine, tiek gyvosios gamtos) pajausti neįmanoma. Aplinkybė, kad dauguma žmonių šiuo metu neturi sąlygų šių poreikių patenkinti, veda prie toli siekiančių pasekmių: pyktis, nesaugumas, agresyvumas santykyje su savo artimaisiais atsispindi ir kitame lygmenyje – gamtos išteklių nevertinime ir pereikvojime. Kitaip tariant, asmeniniai veiksniai vėliau nusėda ir socialiniuose institutuose, kurie gali privesti prie tokių reiškinių kaip priespauda, tarša, išteklių pereikvojimas, skurdas, kariniai konfliktai. Todėl žalieji siekia tiek asmeninio gyvenimo būdo, tiek politinio pokyčio, kuris leistų pasiekti tiek gamtos išsaugojimą, tiek asmeninio gyvenimo pilnatvę.

Įsigalėjusi prielaida, kad gyvūnai gali būti naudojami bet kokiam žmogaus poreikiui ar naudai patenkinti žaliesiems yra nepriimtina. Ir ne vien dėl aklos meilės gyvūnams, o dėl vertybių ir tarpusavio priklausomybės santykių kompleksiškumo. Kitaip tariant, mūsų ideologijoje ras vietos kiekviena žmonių gerovei reikšminga tema, tik mes ieškosime būdo, kaip gerovę užtikrinti darniai – sumažinant žalingą poveikį aplinkai.

Deja, ne visi žaliaisiais save vadinantys yra vienodai žali. Jei „valstiečiai“ iš tiesų būtų žali, matyt, šis klausimas būtų išspręstas „per naktį“.

Ieva Budraitė yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min