Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 20d. 12:03

Ieva Budraitė: Olimpinė ramybė ekologinės nelaimės Alytuje akivaizdoje

Ieva Budraitė Alytus, šeštas pagal dydį šalies miestas, penktą dieną iš eilės ištiktas ekologinės katastrofos. Dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija, ir nors savivaldybių vadovai siunčia žinią, kad trūksta ekspertinės pagalbos, gyventojai viešai abejoja taršos rodiklių duomenimis, o socialiniuose tinkluose sklinda sužalotų kūdikių ir kritusių gyvūnų nuotraukos, iš centrinės valdžios sklinda olimpinė ramybė pagardinta intrigų Karbauskis vs. Pranckietis prieskoniu. Kas tai, jei ne dar vienas įrodymas, kad bet kas, kas vyksta toliau nuo Vilniaus, valdžiai nėra prioritetas?

(Ne)scenarijus filmui „Vienui vieni ekologinės nelaimės akivaizdoje“

Šeima gyvenusi netoli gaisro židinio esančioje gatvėje pasidalina keturių mėnesių kūdikio nuotrauka, kurioje matyti sužalota mažylio nugara – paraudę ir apsilupę odos plotai. Gyventojai miesto merui siunčia vaizdo įrašus, kuriuose, panašu, nuo teršalų apkvaitęs, nesiorientuojantis, vėliau gyventojo akyse nugaišęs triušis. Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta kritusių paukščių nuotraukos.

Oficialiai dalijamasi duomenimis, kurie rodo, kad mieste tarša normų neviršija, tačiau tiek gyventojai, tiek miesto vadovai tokia informacija abejoja, kadangi patys patiria perštinčios gerklės, apsunkusio kvėpavimo simptomus. Miesto meras dalijasi žinia, kad visame Alytuje pritrūko respiratorių ir kad iš Lenkijos ketina skolintis mobilių oro taršos tyrimų stotelių, nes Lietuvoje teturime vieną, galinčią išmatuoti taršą viename taške. Alytaus rajono meras viešai teigia, kad trūksta ekspertinės pagalbos ir kompetentingų asmenų nuomonės, kaip elgtis, kadangi valstybinės tarybos kalba skirtingai.

Be savivaldybės skelbiamų naujienų, nėra jokių oficialių instrukcijų, kaip elgtis save ir šeimą apsisaugoti norinčiam žmogui.

Tai situacija penktą dieną nuo gaisro pradžios. Sunku atskirti, kuri informacija teisinga, o kuri ne. Padėties nelengvina, kad be savivaldybės skelbiamų naujienų, nėra jokių oficialių instrukcijų, kaip elgtis save ir šeimą apsisaugoti norinčiam žmogui. Penktą nelaimės dieną Vidaus reikalų ministerijos puslapyje informacijos apie įvykį nėra. Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje – nėra. Matyt, todėl, kad sekmadienis? Aplinkos ministerijos tinklapyje – keletas įrašų, kuriais „valstietis“ ministras K.Mažeika konstatuoja 5 milijardų eurų žalą aplinkai ir oficialūs kelių dienų senumo pranešimai, kad tarša normų nebeviršija – suprask, viskas gerai. Nė vieno žodžio iš Prezidentūros, Ministro Pirmininko kanceliarijos. Nieko net iš Alytuje rinkto „valstiečio“ Seimo nario, juolab jo vadų. Matyt, todėl, kad ten visi užsiėmę totalizatoriumi Karbauskis vs. Pranckietis.

Tik penktosios dienos pabaigoje Sveikatos apsaugos ministras savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalina nuomone, kad situacija rimtesnė nei atrodo ir prašo gyventojų laikytis nurodymo užsandarinus langus likti namuose, esant galimybei – evakuotis iš teritorijos. Tik penktos dienos vakare paskelbiama, kad šeštą krizės dieną rinksis Valstybinė ekstremalių situacijų komisija, spręsti, kas toliau. Alytaus miesto meras tai apibūdina vienu žodžiu – „Pagaliau“.

Tai ne lietuviška serialo „Černobylis“ versija, o čia ir dabar vykstantis krizės ir jos valdymo viename didžiųjų šalies miestų vyksmas. Kai tuo tarpu penkta para su tebesmikstančių padangų dūmais į atmosferą išmetama vis daugiau žmogaus ir gyvūnų sveikatai kenksmingų kietųjų dalelių, tarp kurių ir kancerogeniniai (vėžį sukeliantys) junginiai.

Kiek kartų reikia gauti per galvą, kad neliptum ant to paties grėblio?

Jei iki šiol tik spekuliuodavome klausimais, kas būtų, jei sprogtų Astravo atominė, dabar akivaizdu, kad vargu, ar apsisaugotume nuo dezinformacijos ir chaoso, ką jau kalbėti apie poveikio gyviems organizmams minimizavimą.

Valstybėje neveikia sistema, kuri turėtų sutelktus žmogiškuosius, materialinius, finansinius, technologinius, kitus išteklius ir leistų maksimaliai greitai suvaldyti krizes.

Pagal numatytą reglamentavimą, ekstremalios situacijos skelbimas ir valdymas į aukščiausią – vyriausybinį – valdymo lygį perkeliamas tik kai situacija, jos padariniai ar priemonės, reikalingos situacijai suvaldyti, peržengia teritorines trijų savivaldybių ribas. Iki tol viskas paliekama savivaldybės ir nelaimę patyrusios įmonės atsakomybei. Ar toks atsakomybės permetimas savivaldybėms ekstremalių situacijų atveju tikrai yra tas būdas, kuris leidžia nedelsiant ir efektyviai kontroliuoti padėtį? Nuotekų vamzdžio avarija Vilniuje, didžiulis kelias paras besitęsęs gaisras medžio atliekų įmonėje Radviliškyje, o dabar ir gaisras Alytuje rodo, kad valstybėje neveikia sistema, kuri turėtų sutelktus žmogiškuosius, materialinius, finansinius, technologinius, kitus išteklius ir leistų maksimaliai greitai suvaldyti krizes.

Koks to rezultatas? Maksimali žala gamtai: Vilniaus atveju – į Nerį visą parą tekėjo fekalijos. Šiuo atveju situacija dar rimtesnė. Naftos produktai vandeniu negesinami. Reikalingas specialus vandens ir putokšlio mišinys. Jis veiksmingas gesinimui, bet kainuoja brangiai ir nėra draugiškas aplinkai. Jau dabar, nežinant kur dėti, juo užterštas vanduo buvo paleistas į Nemuną. Toks didelis padangų kiekis smilks, panašu, kol sudegs visai. Tai reiškia situacija nesibaigs dar mažiausiai kelias ar keliolika dienų. O degimo produktais galimai ir toliau nuodysis žmonės bei gyvūnai, nukentės dirvožemis, gruntinis vanduo.

Negi reikės dar vienos nelaimės, kol susirūpinsime tinkamo pasirengimo ekstremalių situacijų suvaldymui užtikrinimu. Centrinės ekstremalių situacijų suvaldymo žinybos, su atitinkamais resursais, technika, technologijomis, iš anksto paruoštais ekstremalių situacijų suvaldymo ir pasekmių likvidavimo planais, įsteigimas – tai užduotis, kurią vėluojame įvykdyti dešimtis metų.

Ar sunku uždegti padangą?

Milžinišką gaisrą patyrusi Alytaus miesto pramonės rajone įsikūrusi įmonė „Ekologistika“ užsiima naudotų padangų tvarkymu. Ji turi leidimą naudotas padangas surinkti, pervežti, eksportuoti ir perdirbti (smulkinti iki granulių ir gaminti gumos gaminius). Ir atliekų surinkėjo, ir perdirbėjo statusas įmonei leidžia išrašyti gaminių ir pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus įmonėms ir fiziniams asmenims.

Lietuvoje, ir ne tik, gausu atvejų, kai tokios už atliekų priėmimą ir sutvarkymą atsakingos bendrovės, pažymas išrašo fiktyviai, paima už sutvarkymą pinigus ir to nepadaro, arba „utilizuoja“ atliekas miške, vandenyje, ar net ugnyje. Šiuo atveju, nieko panašaus teigti kol kas negalima. Tik paimti domėn, kad padangos pačios neužsidega...

Dar galima paimti domėn informaciją, kad gamykloje prieš dvi savaites Aplinkos apsaugos departamento kontrolieriai tikrinimo metu nustatė daugybę pažeidimų. Netvarkingas atliekų laikymas, teritorijoje laikymas atliekų, kurių įmonė neturi teisės tvarkyti, neinventorizuoti įrengimai, turintys šalinti teršalus – kietąsias daleles. Taip pat pažeidimai atliekų tvarkymo apskaitoje – t. y. aplinkosaugininkams pateikta informacija apie daugiau nei 925 tonas esą perdirbtų atliekų, nors įmonės dokumentuose nurodoma, kad perdirbta buvo mažiau...

Aplinkosaugos prioriteto vieta

Šiandien, šeštąją nelaimės dieną, vis dar svarbiausia, kad būtų užtikrinta, jog pavojus gyventojams būtų maksimaliai minimizuotas – visi liktų namuose, o esant galimybei išvyktų iš paveiktos teritorijos.

Smilkstant padangoms išsiskiria daugiau kenksmingų cheminių medžiagų nei joms degant, kadangi temperatūra žemesnė ir teršalai nesudega. Benz(a)pirenas, benzenas, arsenas, švinas, siera. Šias medžiagas žmonės gali ne tik įkvėpti, bet jos gali užteršti ir paviršinius vandenis, patekti į gruntą, nusėsti ant dar nenuimto derliaus ir tokiu būdu patenkti į mūsų organizmus.

Laimė, gyvename socialinių tinklų amžiuje, kur meras gali daryti tiesiogines transliacijas feisbuke iš gaisro vietos ir bent tiek prisidėti prie gyventojų žinojimo.

Šiuo metu pasaulyje aplinkosauginiai judėjimai reikalauja politikų, pramoninkų ir visos vartotojiškos visuomenės prisiimti atsakomybę ir imtis neatidėliotinų veiksmų klimato problemoms spręsti. Žaliosios vertybės jau seniai peržengė vienos ideologijos rėmus. Ideologija, reikalaujanti priimant bet kokį sprendimą derinti ne tik visuomenės komforto ir ekonominio augimo, bet ir aplinkos interesus, tampa horizontalia, nes poreikį ir jo netenkinimo pasekmes jaučia kiekvienas.

Tokios situacijos kaip susidariusi Alytuje moko daug. Gaila tik, kad tokia didele kaina.

Kai gaisras bus užgesintas, privalu reikalauti atsakomybės ir imti rimtai diskutuoti. Kiek esame pasiruošę atlaikyti ir suvaldyti ekstremalias situacijas? Kaip turi keistis atliekų tvarkymo srities teisinis reguliavimas, kad, pavyzdžiui, neleistų didesnio padangų sukaupimo vienoje vietoje? Ar efektyvi aplinkosauginė kontrolė? Kokia didelė korupcijos šiame sektoriuje rizika ir kiek įgalus jos užkardymo aparatas?

Laimė, gyvename socialinių tinklų amžiuje, kur meras gali daryti tiesiogines transliacijas feisbuke iš gaisro vietos ir bent tiek prisidėti prie gyventojų žinojimo. Nelaimei – paraleliai lengvai sklinda ir dezinformacija – tiek abejonės nelaimės rimtumu, tiek spekuliacijos dėl dūmų poveikio sveikatai. Belieka kliautis gyventojų sąmoningumu – kad jie gelbėsis patys, kol valdžia apgaubta olimpinės ramybės skraiste.

Ieva Budraitė yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min