Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 13d. 10:46

Ieva Valeškaitė: Lengvesnis verslo startas iš nevienodų pozicijų

Ieva Valeškaitė Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė atnaujintus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma numatyti lengvatas startuoliams – t.y. labai mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip 3 metus ir turinčioms iki 9 darbuotojų.

Šių įmonių darbuotojų darbo užmokestis, ne didesnis nei 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, pirmaisiais ir antraisiais įmonės veiklos metais būtų apmokestinamas 0 procentų dydžio GPM tarifu. Trečiaisiais metais mokesčio tarifas būtų padidintas iki 5 proc., tačiau jis vis tiek būtų gerokai mažesnis, negu standartinis – 20 proc. dydžio GPM tarifas. Skaičiuojama, kad bendras sutaupymas per trejus veiklos metus siektų 17,7 procento darbo užmokesčio.

Skamba puikiai – galima sutikti, kad pradedančioms veiklą įmonėms šie sutaupymai gerokai palengvintų gyvenimą. Juk verslo pradžioje dažnai tenka ne tik investuoti savo santaupas, dirbti neskaičiuojant valandų, bet ir sukti galvą dėl begalės biurokratinių formalumų. O kur dar mokesčiai? Pavyzdžiui, net įmonei veikiant nuostolingai ar darbuotojams joje dirbant vos kelias valandas per dieną, „Sodros" įmokas tenka mokėti nuo sumos, ne mažesnės nei minimali alga.

Problema slypi tame, kad norint pasinaudoti GPM lengvata neužteks paprasčiausiai pradėti verslą ir rinkai siūlyti naujus produktus ir paslaugas.

Būtent todėl nuo 2018 m. jau nustatytos 1-erių metų socialinio draudimo įmokų „atostogos", kuriomis pasinaudoti gali pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantys asmenys: individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą.

Tad ir lengvata startuoliams atrodo kaip labai reikalingas ir laukiamas dalykas. Problema slypi tame, kad norint pasinaudoti GPM lengvata neužteks paprasčiausiai pradėti verslą ir rinkai siūlyti naujus produktus ir paslaugas. Pirmiausia, reikės patekti į vadinamąjį „Startuolių sąrašą". Tikslūs kriterijai, kuriuos būtina atitikti norint atsidurti šiame sąraše – dar neaiškūs, tačiau užuominų esama. Norint vadintis startuoliu, reikės įrodyti kad įmonė turi didelį ir inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą, ir, kad prekes ir paslaugas tarptautinėms rinkoms gali pasiūlyti per trumpą laikotarpį. Paprastai tariant, kas startuolis, o kas ne – spręs valdiška komisija. O čia jau grėsmė, kad atsiras „patinka – nepatinka" ar startuoliai ir startuolesni.

Skamba puikiai – startuolį būtent taip ir įsivaizduojame – kaip įmonę, gaminančią ką nors naujo ir trokštamo visame pasaulyje. Tačiau manymas, kad pagal tam tikrus kriterijus įmanoma tiksliai nuspėti, kuri verslo idėja „iššaus", yra šiek tiek panašus į „trokštamą iliuziją", kuri gali pavirsti į vietinio lygio „grožio konkursą". Juk jei būtų taip paprasta pasakyti, kuris verslas augs po 20 proc. per metus, prie startuolių ir taip rikiuotųsi investuotojų eilės.

Tačiau realybė yra tokia, kad nepaisant palankių sąlygų ir valdžios institucijų palaikymo startuoliams, kasmet apie 10 procentų startuolių nutraukia veiklą.

Tačiau realybė yra tokia, kad nepaisant palankių sąlygų ir valdžios institucijų palaikymo startuoliams, kasmet apie 10 procentų startuolių nutraukia veiklą. Kitaip tariant, startuoliai, kaip ir bet kokios kitos veiklą pradedančios įmonės nėra apsaugotos nuo nesėkmių, o dažnai yra laikomi ir gerokai rizikingesniais.

Tačiau net ir tos įmonės, kurios negalės pasinaudoti „Sodros" lengvatomis dėl pasirinktos veiklos formos ar nepateks į „Startuolių sąrašą" ir dėl to jų verslo pradžia bus sunkesnė, gali tapti sėkmingomis pasauliniu mastu ir reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. Ar teisinga remti mobiliųjų aplikacijų kūrėjus, o ne pradedančiuosius bandelių kepėjus? Juk vertinimas, kas gali būti laikomas startuoliu, bus neišvengiamai subjektyvus.

Gal geriau sukurti tokią sistemą, kurioje nė vienas nebūtų diskriminuojamas nei dėl savo pasirinktos veiklos formos, nei dėl produkto ar paslaugos? Daug skaidriau būtų visoms pradedančioms įmonėms taikyti vienodą mokesčių tvarką. Pavyzdžiui, visiems pradėjusiems verslą pirmuosius 3 veiklos metus, numatyti socialinio draudimo įmokų atostogas atsisakant ir galimų išmokų mokėjimo. T. y. taikyti analogišką ar panašią tvarką (išplečiant taikymą pirmiesiems 3 veiklos metams), kuri šiuo metu yra numatyta savarankiškai dirbantiems asmenims.

Juk jei visi startuos iš vienodų pozicijų, nė vienas dėl savo nesėkmės negalės kaltinti nevienodų verslo sąlygų.

Ieva Valeškaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min