Infliacijos tempas viršūnę pasiekė birželį, kuomet vidutinis vartojimo krepšelis kainavo 12,5 proc. daugiau nei analogišką 2007 m. mėnesį. Nuo vasaros vidurio infliacija ėmė slūgti ir jau sumažėjo iki 11 proc. rugsėjį. Ar galima tikėtis tolesnio infliacijos mažėjimo artimoje ateityje?
Jau dabar žinome, jog šią žiemą turėsime išgyventi su maždaug 40 proc. brangesniu centriniu šildymu bei karštu vandeniu. Nuo Naujųjų metų taip pat veikiausiai brangs elektra bei gamtinės dujos, o 2009 m. kovą ir rugsėjį bus padidintas akcizas tabako gaminiams. Jei jau žinomi tokie būsimi pabrangimai, kurgi slypi kainų stabilizacijos ar mažėjimo galimybės?
Per pastaruosius metus gyventojų nuotaikos smarkiai pablogėjo – prekės ir paslaugos brangsta, lėtėjant ekonomikos plėtrai tikimasi nedarbo didėjimo bei menkesnio atlyginimų augimo. Netikrumo atmosferą šiuo metu kaitina ir tarptautinės finansų krizės atgarsiai. Susiklosčius tokiai situacijai, gyventojai jau ima pirkti mažiau ar pigesnes prekes, o į tai reaguoja ir prekybininkai ar paslaugų teikėjai, mažindami kainas bei darydami drąsesnes nuolaidas.
Be to, pastaruoju metu mažėja žaliavų – naftos, metalų, žemės ūkio produktų – kainos tarptautinėje rinkoje, o tai leidžia tikėtis pigesnių degalų bei maisto produktų ir Lietuvoje.
Taigi ateinantis sunkmetis niekam nežada lengvo gyvenimo, tačiau bent jau stabdo įsismarkavusį kainų didėjimą. Pastebimai lėtesnis kainų augimas turėtų tapti realybe jau už keleto mėnesių.
