Kai kurios diskusijos, nors ir be galo svarbios, žmonėms turbūt jau pabodusios. Pavyzdžiui, pasibaigęs žiemos švenčių laikotarpis suteikė postūmį dar kruopščiau išsiaiškinti, kas gi yra ta kūrybinė veikla. Ar Seimo narys turi teisę už pinigus dainuoti pagal fonogramą privačiuose vakarėliuose, net jei sutarė dėl to dar prieš prisiekdamas parlamente?
Norisi tikėti, jog susivieniję žurnalistai apgins žodžio laivę Lietuvos parlamente. Jei procesas bus sėkmingas, vieni prisimins, o kiti sužinos, kokia ypatinga Seimo ir žiniasklaidos darbo ryšio tradicija vyrauja nuo Nepriklausomybės atgavimo ir 1991-ųjų sausio įvykių, kuriuos kaip tik dabar minime.
Labai svarbūs klausimai, bet jau kažkur girdėti. Kai nuolat kalbama apie tą patį, paprastas, savais darbais užsiėmęs žmogus gali prarasti budrumą. Tačiau naujausia dilema išties suintriguos. Klausimas, vertas šešių nulių – milijono. Koks statusas yra labiau įpareigojantis: parlamentarės ar Seimo pirmininko žmonos? Jeigu Arūnas Valinskas nebūtų tapęs tautos išrinktųjų vadovu, o Inga Valinskienė patekusi į Seimą, būtų labai sumažėjusi tikimybė tai sužinoti.
Štai išsiruošė Seimo pirmininkas į Paryžių, kur vasario pabaigoje vyks Europos Sąjungos parlamentų vadovų konferencija. Kaipgi be antrosios pusės? Todėl ponia Valinskienė taip pat sukruto mąstyti, ką čia krautis į lagaminus. Bėda tik, kad, anot parlamento vadovo sekretoriato, į Prancūziją ji turėtų vykti kaip A.Valinsko žmona, o pagal oficialiai pateiktus popierius – kaip Seimo narė. Bala nematė, Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškins, kas privalo išskirti kelionei lėšų, jei Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuriame politikė dirba, jos planų neaprobavo. Kur kas keblesnis klausimas yra kitas. Seimo vadovas per metus vyksta į komandiruotes bent keliolika kartų. Ar parlamento narei nuvykus kartu ir pasimėgavus aukščiausio rango politikų antrosioms pusėms sudaroma vizitų programa, tai bus įvertinta kaip pateisinama priežastis praleisti Seimo posėdžius?
Mąstymo iki kaklo – tik kapstykis. Nebūtinai visi atsakymai, kuriuos pateiks įstatymų aiškintojai, bus tokie, kaip mus atrodo. Tiesa vertingiausia būdama tikra, o ne maloni. Tiesiog svarbu išsiaiškinti, kad nebeliktų klausimų. Geriau vieną kartą ir visiems laikams sužinoti, jog esi dundukas nei nuolat abejoti ir bijoti: ar čia pasaulis aukštyn kojom verčiasi, ar čia aš toks nesusipratęs?
Svarbu tik užsiimti aiškinimusi rimčiau nei kai kurie valstybės pareigūnai. Pavyzdžiui, užklausa dėl Seimo narių algų mažinimo Konstituciniam Teismui ir taip vos išstenėta, nors parlamento pirmininkas gali didžiuotis, kad kreipėsi pats asmeniškai. Tačiau, kai teisėjai ėmėsi bylos, jiems buvo pademonstruota, kad niekas iš Seimo padėti nesiruošia: nedalyvaus nei pats pirmininkas, nei jo įgaliotiniai.
