Lietuvos neįgaliųjų skurdas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – šiuo metu skurde gyvena 4 iš 10 žmonių su negalia. Kasmet, nepaisant vis didėjančių milijoninių valstybės subsidijų, šis skaičius smarkiai auga. Išbristi iš skurdo padėtų tik darbas, tačiau jį susirasti žmogui su negalia – didžiulis iššūkis. Todėl daugelyje Europos valstybių veikia sistema, padedanti neįgaliesiems įsidarbinti – teikiamos paslaugos, pritaikomos darbo vietos, darbdaviai skatinami mokėti orų atlygį. Taip turėtų būti ir Lietuvoje – kasmet žmonių su negalia užimtumo skatinimui valstybė skiria daugiau nei 30 mln. eurų subsidijų. Paradoksalu – kasmet ši suma vis auga, tačiau dirbančių neįgaliųjų mažėja. Taip yra dėl to, kad dabar mūsų šalyje veikianti sistema iš esmės atstovauja ne žmonių su negalia, o socialinių įmonių vadovų ir akcininkų, kurie dažniausiai neturi nieko bendra su negalia ir socialine atsakomybe, interesus.
Šiuo metu socialinėse įmonėse dirba apie 7000 žmonių su negalia. Didelė dalis iš jų įdarbinti valytojais – atlieka mažai kvalifikacijos reikalaujantį, prastai apmokamą darbą, neturi galimybės auginti kompetencijų bei uždirbti daugiau.
Tai – pelnas, kuris lieka socialinių įmonių savininkams.
Kasmet socialinėms įmonėms, kuriose dirba tie 7000 neįgaliųjų, valstybė skiria apie 30 mln. eurų. Užimtumo tarnybos duomenimis, 97 proc. šių pinigų išleidžiama atlyginimams. Taigi, algas jiems sumoka valstybė. Tačiau šie žmonės sukuria ir pridėtinę vertę – paslaugas arba produktus, už kuriuos pagal sąskaitas sumoka užsakovai. Tai – pelnas, kuris lieka socialinių įmonių savininkams.
Palyginimui kitas faktas: socialinio statuso neturinčiose įmonėse šiuo metu dirba 40 000 žmonių su negalia. Jiems per įvairias užimtumo skatinimo programas praėjusiais metais buvo skirta... 1,5 mln. eurų arba, kitaip tariant, 20 kartų mažiau.
Šio akivaizdaus nelygiateisiškumo panaikinimu turi pasirūpinti valstybė, visų pirma sukurdama sistemą, kurios tikslas – padėti negalią turintiems žmonėms susirasti kvalifikuotą darbą, o darbdavius skatintų mokėti orų atlygį.
Trisdešimt metų mūsų valstybei nerūpėjo žmonių su negalia gerovė. Panašu, kad ir artimiausius trisdešimt metų niekas nesikeis.
Tokiai sistemai sukurti reikia ryžtingų sprendimų, kuriems priimti trūksta politinės valios. Todėl naujajam įstatymo projektui per svarstymą pritarė valdančioji dauguma, numojusi ranka į STT antikorupcinio vertinimo ataskaitą, teigiančią, kad pati socialinių įmonių sistema yra korupcinė. Jų dėka Lietuva nevykdys ir savo tarptautinių įsipareigojimų – Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos akcentuoja žmonių su negalia įdarbinimo atviroje rinkoje skatinimą, jų kilimą tarnyboje darbo rinkoje ir gina jų teisę į lygiai su kitais asmenimis vienodą atlyginimą už tokios pat vertės darbą.
Už visa tai valdantiesiems svarbesni politiniai žaidimai – valdančiosios daugumos globotiniai aiškiai nenori paleisti gardaus kąsnio, o bet kokiomis priemonėmis koaliciją besistengiantys išlaikyti „valstiečiai“ jiems keliaklupsčiauja.
Trisdešimt metų mūsų valstybei nerūpėjo žmonių su negalia gerovė. Panašu, kad ir artimiausius trisdešimt metų niekas nesikeis.
Seimo narys Justas Džiugelis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Vytautas Bakas – Mišrios Seimo narių grupės narys.
