Sekite 15min Google
2019 metų gegužę, Remigijui Šimašiui laimėjus mero rinkimus, Laisvės partijos atstovai pradėjo didelę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pertvarką. Administracijos direktoriaus pareigas toliau ėjo Povilas Poderskis.
Visuomenei buvo pristatoma „beprecedentė Lietuvoje administracijos reforma“, apie kurią nuolat kalbėjo tiek Remigijus Šimašius, tiek už pertvarkos komunikaciją atsakingi savivaldybės atstovai. Pertvarkos metu buvo panaikinta dešimt departamentų, o didžiausiais administracijos struktūriniais vienetais tapo skyriai.
Tačiau realybė pasirodė kitokia. Nuolatiniai Laisvės partijos inicijuojami „pokyčiai po pokyčių“ ne sustiprino, o destabilizavo administracijos darbą ir pačią Vilniaus švietimo sistemą. Pakanka prisiminti tuometinio skandalingo vicemero Šilerio inicijuotas reformas bei 2025 metais už švietimą atsakingų vicemerų Donaldos Meižėlytės ir Vytauto Mitalo nesuvaldytą priėmimo į mokyklas chaosą, sukėlusį didelę sumaištį tūkstančiams šeimų.
Akivaizdu, kad už švietimo sritį atsakingi vicemerai nesugebėjo užtikrinti stabilaus sistemos veikimo. Ir štai dabar, likus mažiau nei metams iki kadencijos pabaigos, siūloma grįžti prie modelio, kurio patys buvo atsisakę prieš septynerius metus. Tai kelia pagrįstą klausimą – ar pripažįstama, kad anuomet vykdyta pertvarka buvo klaida ar klaida daroma dabar?
Švietimo sistemai šiandien labiausiai trūksta ne dar vienos reformos, o stabilumo, nuoseklumo ir aiškios ilgalaikės strategijos. Didžiausią žalą jai daro ne pokyčių stoka, o nuolatinis reformavimas dėl paties reformavimo.
Administracijos darbuotojai, tikėtina, ir šį kartą prisitaikys prie naujos struktūros. Tačiau visai kita situacija yra beveik 300 Vilniaus švietimo įstaigų, kurioms tokios pertvarkos reiškia neapibrėžtumą, papildomą administracinę naštą ir nuolatinį nežinojimą dėl ateities.
Buvome susitikę su vadinamaisiais reformatoriais ir po susitikimo likome nemaloniai nustebę – susidarė įspūdis, kad trūksta aiškios vizijos, argumentų ir atsakymų į esminius klausimus.
Dėl pertvarkos pristatymo
Susitikimo su pertvarkos iniciatoriais metu tikėtasi aiškių atsakymų į klausimus, susijusius su planuojama Švietimo departamento pertvarka. Tačiau vietoje konkrečių sprendimų buvo pateikiamos bendro pobūdžio frazės apie efektyvumą, procesų optimizavimą ir modernų valdymą.
Nebuvo paaiškinta, kaip po pertvarkos veiks Švietimo departamentas, kokios funkcijos jame liks, kokios bus perduotos savivaldybės įmonėms ar kitiems išorės subjektams ir kokią pridėtinę vertę šie pokyčiai sukurs švietimo sistemai.
Priimant sprendimą dėl Savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymo būtina pagrįsti, kad jis prisidės prie Savivaldybės tarybos patvirtintų strateginių tikslų ir priemonių plano įgyvendinimo, gerins veiklos rezultatus ir bus ekonomiškai pagrįstas.
Tokiems sprendimams turi būti pateikta aiški organizacinė ir ekonominė analizė, kaštų ir naudos vertinimas bei numatomas poveikis švietimo sistemai. Pristatymo metu tokia informacija nebuvo pateikta.
Dėl procesų analizės ir pertvarkos rengimo
Pristatymo metu buvo nurodyta, kad procesų analizę atliko viena savivaldybės darbuotoja ir kandidatas į būsimo Švietimo departamento vadovo pareigas Vidmantas Mitkus. Nors pastarasis nurodė nusišalinęs nuo Jaunimo skyriaus analizės, tačiau dalyvavo vertinant visą švietimo sritį, kuriai priklauso apie 300 ugdymo įstaigų.
Rengiant pertvarką taip pat buvo pasitelktos savivaldybės įsteigtos įmonės, kurios ateityje gali tapti šių funkcijų vykdytojomis. Faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti dėl analizės nepriklausomumo ir objektyvumo, nes tokios įmonės gali būti suinteresuotos papildomų funkcijų ir finansavimo gavimu.
Taip pat nebuvo pasitelkti strateginio planavimo specialistai, galintys įvertinti pertvarkos atitiktį Savivaldybės strateginiams tikslams, numatomą poveikį veiklos rezultatams, finansines pasekmes ir valdymo efektyvumą. Tokios apimties pertvarkai būtinas maksimalus skaidrumas, nepriklausomas vertinimas ir aiškus sprendimų pagrindimas.
Dėl deklaruojamo lėšų taupymo
Vienas pagrindinių pertvarkos argumentų – lėšų taupymas. Tačiau pristatymo metu nebuvo pateikta jokių ekonominių skaičiavimų, leidžiančių įvertinti deklaruojamą naudą.
Trumpuoju laikotarpiu sutaupymas gali atsirasti tik dėl neužimtų ar panaikintų etatų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dalies funkcijų perdavimas savivaldybės įmonėms ar kitiems paslaugų teikėjams gali padidinti bendras išlaidas.
Šios įstaigos privalės finansuoti savo administravimą, darbuotojų atlyginimus ir veiklos užtikrinimą, o už paslaugas mokės savivaldybė. Todėl be kaštų ir naudos analizės nėra pagrindo teigti, kad pertvarka užtikrins realų lėšų taupymą ar efektyvesnį viešųjų lėšų naudojimą.
Kaip veiks Švietimo departamentas po pertvarkos?
Pristatymo metu nebuvo pateikta aiški būsimo Švietimo departamento veiklos schema. Nebuvo paaiškinta, kokios funkcijos liks Departamente, kokios bus perduotos kitoms įstaigoms ar savivaldybės įmonėms, kaip bus organizuojamas jų koordinavimas, kontrolė ir atsakomybė.
Buvo pateikti tik pavieniai pavyzdžiai, kurie negali pagrįsti visos sistemos pertvarkos būtinybės. Jeigu iki šiol už švietimo sritį atsakingi vadovai nesugebėjo aiškiai suformuluoti pavaldiniams užduočių ir užtikrinti jų įgyvendinimo, kyla pagrįstas klausimas, kaip bus valdoma dar labiau išskaidyta sistema, kurioje funkcijos bus paskirstytos tarp Departamento, savivaldybės įmonių ir kitų išorės subjektų.
Dėl atsakomybės
Jau dabar dalis savivaldybės įsteigtų įmonių veikia gana savarankiškai, o jų veikla dažnai koordinuojama tik formaliai – vadinamaisiais lūkesčių laiškais. Toks modelis neužtikrina aiškios atsakomybės ir veiksmingos rezultatų kontrolės.
Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar papildomas funkcijų perdavimas šioms įmonėms pagerins švietimo sistemos valdymą. Nepriklausomai nuo pasirinkto modelio, politinė ir administracinė atsakomybė už pertvarkos rezultatus, jos pasekmes ir švietimo sistemos veiklą išliks savivaldybės merui bei administracijos direktoriui.
Dėl funkcijų perdavimo išorės subjektams
Perduodant dalį funkcijų savivaldybės įmonėms ar kitiems išorės paslaugų teikėjams, ugdymo įstaigose neišvengiamai daugės trečiųjų asmenų, sudėtingės atsakomybės paskirstymas ir didės administracinė našta.
Iki šiol nepaaiškinta, kas vertins perduotų funkcijų kokybę, kas analizuos jų rezultatus, formuos švietimo politiką ir prisiims atsakomybę už netinkamai suteiktas paslaugas ar nepasiektus rezultatus.
Taip pat neatliktas poveikio vertinimas ugdymo įstaigoms, todėl nėra aišku, kaip pertvarka paveiks mokyklų veiklą, sprendimų priėmimo operatyvumą, darbuotojų darbo organizavimą ir ugdymo kokybę.
Papildomų funkcijų perdavimas ir didesnis skaitmeninių sprendimų taikymas savaime nereiškia administracinės naštos mažinimo. Jeigu kartu nėra atsisakoma perteklinių procedūrų, aiškiai paskirstoma atsakomybė ir supaprastinami procesai, kyla rizika, kad biurokratinė našta tik padidės, o jos vykdymas bus perkeltas į skaitmeninę erdvę. Tokiu atveju keičiasi ne administravimo apimtis, o tik jo forma.
Apibendrinimas
Šiuo metu siūloma pertvarka labiau primena administracinį funkcijų perskirstymą nei sistemiškai pagrįstą švietimo valdymo reformą.
Nepateikta aiški būsimos veiklos schema, ekonominis pagrindimas, kaštų ir naudos analizė, poveikio vertinimas ugdymo įstaigoms bei aiškus funkcijų ir atsakomybės paskirstymo modelis. Taip pat neįrodyta, kad planuojami pokyčiai prisidės prie Savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimo, pagerins ugdymo įstaigų veiklą ar sukurs realią pridėtinę vertę švietimo bendruomenei.
Papildomų funkcijų perdavimas savivaldybės įmonėms leidžia pagrįstai abejoti atliktos analizės objektyvumu, kelia riziką dėl ilgalaikio išlaidų augimo, atsakomybės išskaidymo ir valdymo efektyvumo. Kartu kyla rizika, kad biurokratinė našta nebus mažinama, o tik perkeliama į skaitmeninę erdvę.
Atsižvelgiant į tai, prieš priimant sprendimą būtina pateikti išsamų pertvarkos organizacinį ir ekonominį pagrindimą, kaštų ir naudos analizę, aiškų būsimos veiklos modelį, poveikio vertinimą ugdymo įstaigoms bei įrodyti, kad planuojami pokyčiai yra proporcingi, atitinka Savivaldybės strateginius tikslus ir sukurs realią pridėtinę vertę švietimo bendruomenei. Tik tuomet bus galima objektyviai įvertinti siūlomos pertvarkos tikslingumą ir naudą.
Toks Vilniaus miesto vicemerų Donaldos Meižėlytės ir Vytauto Mitalo bandymas „iš viršaus“ primesti „pokyčius dėl pokyčių“ ne veda švietimo pirmyn, bet rodo, kad sprendimų priėmėjai prarado ryšį su realybe ir bendruomenių poreikiais.
Jaroslavas Kaminskis yra Vilniaus m. Tarybos narys opozicijos lyderis, LLRA-KŠS frakcijos narys.
