Įvykdė. Rusija, be abejo, tuoj pripažino savo okupuotas Gruzijos dalis nepriklausomomis valstybėmis. Izoliavosi pasauly kaip neteisėtų veiksmų šalininkė. Matyt, apsigavo. Jos nepalaikė, kaip tikėtasi, nei Šanchajaus valstybių grupė, nei satelitai NVS, net Baltarusija. Be to, prasidėjo NVS byrėjimas - Gruzija išstojo iš šios gana formalios posovietinės bendrijos. Todėl tie, kurie skelbia Rusijos politines pergales kare prieš Gruziją, veikiau perrašinėja Maskvos versiją. Psichologinė pergalė būtų nebent Vakarų silpnumo prieš neprognozuojamą Rusiją parodymas.
Antra vertus, karas nebaigtas, ir tai liečia ne vien žemių okupaciją, kuri yra karo įšaldymas. Jis nebaigtas ir todėl, kad Rusija nepasiekė savo svarbiausio tikslo: pakeisti nepriklausomybinę ir vakarietišką Tbilisio politiką kitokia - prorusiška.
Tam reikėjo ginkluotu smurtu nušalinti teisėtą valdžią. Nepavykus ar nesiryžus atakuoti Tbilisio, o gruzinams ir toliau pakankamai remiant prezidentą Michailą Saakašvilį, Maskva nūnai pasirengė naujam puolimui. Kaukaze vasarą vyko didžiuliai kariniai manevrai, pastarosiomis dienomis vėl sustiprintas karinis ir propagandinis "atkirčio" paruošimas, neva savižudė Gruzija norinti rusus pulti. M.Saakašvilis pareiškė, kad neketina siekti žemių susigrąžinimo kuo greičiau ir jėga - tai vis tiek įvyksią kada nors ateity ir taikingai. Tačiau rusiška propaganda apie agresyvius gruzinus varoma ir tarptautinėse informacijos priemonėse. Niekas ten nepranešinėja, kad per paliaubų (?) laikotarpį per Pietų Osetijos naują skiriamąją liniją nušauta jau 15 Gruzijos policininkų. Tai daro nežinomi ir nesurandami snaiperiai, o stebėtojus Rusija išvarė. Dabar pradėjo "sieną" stumti tolyn į Gruziją vis tikėdamiesi, kad M.Saakašvilis įsakys kokia nors jėga tai stabdyti. Tada bus paskelbtas bepročiu ir agresoriumi, Rusijos tankai važiuos įvesti tvarkos. Ir taikos, be abejo, kaip kadaise į Vengriją, Čekoslovakiją, Afganistaną. Vilčių Kremliui teikia Vakarų iliuzionizmas ir jau pakankamai, regis, prišneikšta bei užvaldyta informacinė erdvė. Net Lietuvoje, kuri turėtų matyti dalykus iš arčiau, laikraščiai kartoja kits per kitą, kaip gruzinai pernai puolė Pietų Osetijos valstybę nėmaž nepaisydami, jog Kaukazas prikimštas rusų kariuomenės ir Roki tuneliu iš Rusijos į Gruziją jau rieda tankai. Iš tikrųjų būtų turėję iškęsti ir savo kaimų naikinimą sunkiąja rusiška artilerija (neteisėtai suteikta separatistams), ir bet kurias kitas provokacijas. Deja, taip. Pasipriešinai - kaltas. Ir iš Lietuvos nekaltų į Sibirą nevežė, ar ne?
Kas įvyks dabar, gal rytoj? "Jesli zavtra vojna, jesli zavtra pochod" - tai nebuvo sovietų dainelės apie gynybinį karą. Prieš agresorius suomius arba buržuazinius lietuvius, kurie buvo nedraugiški ir "pagrobė" vieną raudonarmietį. Dabar jau bent du yra pabėgę pas gruzinus ir gavę ten politinį prieglobstį. Taip išdavikų palikti negalima. Ir Gruzija atsistato su didele pokarine Europos Sąjungos pagalba, taip irgi negerai. Nenori likti beginklė ir bejėgė - neleistinas agresyvumas. Ir "Nabucco" projektas gyvas, nors Rusijos kariuomenė grėsmingai arti. Ir NVS sumažėjimo terminas - metai, kai oficiali narė išstojo, - čia pat, vertėtų užkardyti. Dar tas Joe Bidenas smunkančią Rusiją įžeidė, tiktų Amerikai atkeršyti. Ir klimato sąlygos kalnuose prie ribos: prieš metus būtent rugpjūtį jos buvo palankiausios kariauti prieš Gruziją, o šiai, jeigu reikėjo karo, kaip tik reikėjo lukterėti kokį mėnesį. Eina rugpjūtis, ponai prisiekusieji. Ir dar sproginėjantis Šiaurės Kaukazas, vėl galima deržavos pagunda imtis kompleksinio ir "galutinio sprendimo" visam Kaukazui... Duok Dieve Rusijos valdžiai proto, kad taip neįvyktų, kad vėl nepultų.
O "Laisvės" radijas štai klausia, kokia Pietų Osetijos ir Abchazijos "valstybių" perspektyva? Po metų pasiskelbimo, atseit. Arba po Rusijos veiksmo atplėšti jas galutinai.
Žinoma, nėra tokių valstybių. Niekas nė neįsivaizduoja, kad kuri nors jų galėtų pageidauti svetimos kariuomenės išvedimo ir JT dalinių įvedimo. Arba kad Šiaurės Osetija pageidautų jungtis su "nepriklausoma" Pietų Osetija į vieną nepriklausomą Osetijos Respubliką. Nepageidaus, būkim ramūs, nes yra, kas nurodo, ir tikrovė yra tikrovė. Kolonializmas kariniu XIX amžiaus pavidalu, tik štai JT Dekolonizacijos komitetas niekaip to nepastebi.
O kad Gruzija jau suvokia įžvelgiamoj ateity žemių neatgausianti, tai beveik pliusas. Vakarai apsiribojo formaliu nepripažinimu, tūpčioja, ir tikrovė yra tikrovė. Kad tik nebūtų naujo užpuolimo, lemiamo karo dėl visos Gruzijos.
