Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 5d. 10:00

Joanna Jenkins: Kriptovaliutos. Kur yra riba tarp laisvės ir pavojaus?

Joanna Jenkins
Asmeninio archyvo nuotr. / Joanna Jenkins

Kriptovaliutos jau seniai nebėra tik technologijų entuziastų žaisliukas. Bitkoinas pasirodė 2009 metais ir praėjus 12 metų, aiškiai matome šios rinkos augimą. Ši rinka 2020 metų sausio mėnesį siekė net 271 milijardus dolerių. O bitkoino vertė 2021 metų vasarį išaugo net iki 50 tūkst. JAV dolerių.

Prekių ir paslaugų tiekėjų, kurie leidžia atsiskaityti skaitmeniniais pinigais, sąrašas vis ilgėja: bitkoinus priima ne tik tokie gigantai kaip „Microsoft“, „Burger King“ ar „Norwegian Air“, bet vis dažniau ir vietinės reikšmės verslas.

Jau kurį laiką netyla diskusijos, ar kriptovaliutos yra mūsų ateitis, greitai išstumsianti iš rinkos mums įprastus atsiskaitymo būdus bei užimsianti stiprią poziciją finansų sektoriuje?

Kriptovaliutų naudojimas pasižymi itin dideliais privalumais bei pažanga technologijose: tai valiuta, kurios negalima suklastoti, ji nepavaldi bankams, atliekant finansines operacijas, ji nereikalauja tarpininkų,. Tačiau skaitmeniniai pinigai yra neatsiejami nuo rizikos ir tam tikros nežinomybės. Tad kur yra riba tarp laisvės ir pavojaus?

Kriptovaliutų rizika

Kriptovaliutos kol kas nėra pavaldžios valstybinėms, finansų ar kitoms juridinėms institucijoms, todėl dėl savo anonimiškumo ji vis dar paklausi tarp nusikaltėlių. Kadangi savininko neįmanoma susekti, ja palanku atsiskaityti už nelegalius produktus, pavyzdžiui, narkotikus, ginklus ar sumokėti už nelegalias paslaugas. O naudojantis OTC ( angl. over the counter) paslauga, neišvengiama ir pinigų plovimo.

Didėjant paklausai, steigiasi ir kriptovaliutų platintojai, pavyzdžiui, prekybos virtualiuoju turtu platformos, kurios pritraukia ne tik investuotojus ar finansų rinkos dalyvius, besidominčius investavimo galimybėmis, bet privilioja ir sukčiautojus, bandančius lengvai pasipelnyti: bene žinomiausias metodas yra „pump and dump“, kai dirbtinai pakeliama kaina, norint greitai užsidirbt. O vartotojai, kurie nieko apie tai nežino, natūraliai susidomėję rinkos pokyčiais dažniausiai praranda ir didelę dalį pinigų.

Labai svarbu paminėti ir tai, jog didesnis pavojus dėl virtualiojo turto iškyla dėl žinių trūkumo. Kriptovaliutos yra sąlyginai naujas instrumentas finansų rinkoje, tad vartotojai nėra gerai susipažinę, kurie duomenys yra esminiai jų turto atžvilgiu. Todėl naudojantis phishingu (bandymas nulaužti virtualiąsias pinigines, netikri elektroniai laiškai, žinutės ar elektroniniai puslapiai) lengviau apgauti vartotojus.

Gera žinia ta, kad atitinkamos finansinės bei valstybės institucijos imasi priemonių šioms rizikoms sumažinti bei užtikrinti saugumą, kriptovaliutai užimant vis įtakingesnę poziciją finansų sektoriuje.

Kokios saugumo nuostatos bus taikomos kriptovaliutoms?

Augant kriptovaliutų vartojimui ir jos reikšmei finansiniame sektoriuje, ieškoma būdų, kaip suvaldyti riziką vartotojų atžvilgiu bei sumažinti su ja susijusius finansinius nusikaltimus. Svarbiausi punktai šiuo metu yra pinigų plovimas bei vartotojų pažinimas, siekiant sumažinti apgavysčių ir sukčiavimų riziką.

Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. Finance Action Task Force; toliau FATF) 2019 metų birželio 16 - 19 dienomis aptarė pirmuosius galimus veiksmus ir įtraukė kriptovaliutas į gaires, skirtas kovai su pinigų plovimu.

Pagal šias nuostatas FATF siekia, kad virtualusis turtas būtų įtrauktas į travel rule (taisyklės numatančios pinigų judėjimą) bei papildytas asmeniniais duomenimis, leidžiantiems identifikuoti kriptovaliutos savininkus, siekiant užtikrinti skaidrų valiutos judėjimą. Tikimasi, kad dar 2021 metais bus sukurta daugiau technologijų, įgyvendinančių šias rekomendacijas.

FATF taip pat yra numatęs, kad decentralizuotiems finansams turi būti taikomos kovos su pinigų plovimu taisyklės (angl. Anti Money Laundering; toliau AML). Šiuo metu svarstoma, kaip į AML reglamentaciją įtraukti ir stabiliąją valiutą bei pinigines operacijas be tarpininkų.

Ypač daug dėmesio skirta ir virtualiojo turto žetonų platintojams (angl. Virtual Asset Service Provider; toliau VASP). Jiems tenka didelis vaidmuo, siekiant sumažinti anonimiškumą, o kartu ir finansinių nusikaltimų apimtis.

„Pažink savo vartotoją“ (angl. Know your custumer; toliau KYC) metodas kol kas yra įgyvendinamas silpnai. Užsiregistruoti kriptovaliutos biržoje pakanka tiesiog nuotraukos su identifikacijos dokumentu. To nepakanka, norit identifikuoti vartotoją. Siekiama, kad naujai besikuriantys VASP gerokai sugriežtintų šį procesą.

Apsaugos nuostatų laikymasis ir įgyvendinimas pasaulyje

FATF rekomendacijomis pirmoji ėmėsi vadovauti Europos Sąjunga, ieškodama sprendimų šioms gairėms implementuoti. Tiesa, kiekviena šalis tai daro atskirai, tačiau ES aktyviai tiria tolesnius kriptovaliutų reglamentus. ES šeštoji kovos su pinigų plovimu direktyva (6AMLD) įsigaliojo 2020 metų gruodžio mėnesį, o tai įpareigos ES nares įgyvendinti dar griežtesnę kontrolę, kad sumažintų virtualiojo turto keliamą riziką.

Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamentas svarsto kriptovaliutų reglamentus, kad užtikrintų veiksmingą vartotojų apsaugą ir kriptovaliutos rinkos priežiūrą. JAV valdžia pabrėžė skubų tokių taisyklių poreikį kovojant su nusikalstama veikla tiek pasaulyje, tiek šalies viduje dar 2018 metų sausį. Tam yra suburta ir atskira darbo grupė, siekiant nuolatos optimizuoti kriptovaliutų reglamentus.

Japonija išlieka draugiška kriptovaliutų rinkai, tačiau didėjantis susirūpinimas dėl pinigų plovimo, atkreipia valdžios dėmesį į tolesnius reguliavimo veiksmus. Tam buvo sukurta savireguliavimo įstaiga - Japonijos virtualių valiutų mainų asociaciją (angl. Japanese Virtual Exchange Association; toliau JVCEA). Tai pirmoji šalis, žengusi tokį žingsnį. JVCEA teikia patarimus dar nelicencijuotiems virtualaus turto platintojams ir skatina teisės aktų laikymąsi. Japonija neabejotinai atliks didžiulį vaidmenį, kaupiant geriausią finansų sektoriaus patirtį ir užtikrinant, kad būtų laikomasi naujų taisyklių.

O štai Kinijoje kriptovaliutos lieka nelegalios.

Finansinių nusikaltimų mažėja

Jau dabar galime matyti, jog griežtinamos sankcijos, FATF įsikišimas ir KYC metodo griežtinimas duoda rezultatus. Lyginant su 2019 metais kriptovaliutos vagysčių apskritai sumažėjo net trigubai (3 milijardais JAV dolerių).

Taip pat nustatyta, jog labai nedaug apgavysčių įvyko per netikrus internetinius puslapius, net ir tuos, kurie buvo susiję su COVID-19 ir apsaugos priemonėmis. Tai rodo augantį vartotojų sąmoningumą ir atsargumą.

Taip pat buvo nustatyta, jog per pastaruosius trejus metus bandymas išsikeisti biržose pinigus iš nusikalstamos veiklos nukrito iki 60 proc., o kriptovoliutų biržoje gauta tik 0,17 proc. visų lėšų iš šaltinių, susijusių su kriminaliniu pasauliu.

Lietuvos banko pozicija

Lietuva, remdamasi Europos centrinio banko ir Europos bankininkystės institucijos rekomendacijomis, yra išplatinusi gaires dėl virtualiojo turto paslaugų teikimo, prekybos bei įsigijimo. Šios gairės buvo atnaujintos 2019 metais vasario 14 dieną.

Siekiant sumažinti riziką dėl finansinių nusikaltimų, Lietuvos bankas siūlo finansinių paslaugų tiekėjams, kaip kredito, draudimo ir mokėjimo įstaigoms susilaikyti nuo virtualiųjų valiutų pirkimo, platinimo, laikymo ar pardavimo. Taip pat ir investavimo į virtualias valiutas. Tai negalioja įstaigoms, užsiimančiomis vertybinių popierių platinimu.

Finansų rinkos dalyviai (toliau FRD), bendradarbiaudami su trečiosiomis šalimis, teikiančiomis virtualiojo turto paslaugas, turi užtikrinti, kad nebus paveikta FRD veikla, pavyzdžiui, nesuteikti galimybės atsiskaityti virtualia valiuta FRD išduotomis mokėjimo priemonėmis (banko ar kreditinėmis kortelėmis). Taip pat svarbu informuoti klientus dėl galimų rizikų, susijusių su trečiosios šalies teikiamomis paslaugomis.

Jeigu paslaugos yra teikiamos įmonėms, kurios vykdo veiklą, susijusią su virtualiuoju turtu, turi būti įvertinta rizika, ar ši įmonė pati imasi pakankamai priemonių, užkertant kelią finansiniams nusikaltimams. Jei paaiškėtų, jog taip nėra, FRD privalo imtis tokių priemonių papildomai.

Lietuvoje leidžiama užsiimti virtualiojo turto žetonų platinimu (angl. Initial Coin Offering, toliau ICO), kadangi ši veikla nėra apribota konkrečiais teisės aktais. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog priklausomai nuo ICO modelio, gali galioti tam tikri įstatymai. Verslas turi būti vykdomas pagal jį atitinkančius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo taikymą.

Kaip keisis virtualiųjų valiutų pozicija finansų sektoriuje, sunku prognozuoti. Tačiau aiškiai matome šios rinkos augimą ir vartotojų įsitraukimą į kriptovaliutų rinkas. Vis griežtinamos sąlygos ir daugiau apibrėžtumo šioms paslaugoms, turi sumažinti tiek finansinių, tiek kriminalinių nusikaltimų skaičių. Ar kriptovaliutos įsitvirtins šalia mums įprastinių atsiskaitymo priemonių, parodys tik laikas.

Joanna Jenkins yra banko „Railsbank“ atitikties užtikrinimo direktorė

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min