Dabar populiaru
Publikuota: 2014 rugpjūčio 20d. 13:56

Jonas Kondrotas: Stipri bendruomenė — stiprus kaimas

Jonas Kondrotas, Seimo narys Apie bendruomeninį judėjimą Lietuvoje negalime kalbėti vienareikšmiškai. Tai pakankamai netolygus, bet turintis pagreitį procesas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, prasidėjus laisvam žmonių judėjimui Europoje ir pasaulyje, bendruomeninėje veikloje atsirado daug teigiamų pokyčių, gerosios patirties, kurią bendruomenininkai perėmė ir perima iš užsienio šalių.

Bendruomenių centrai, bendruomeninės organizacijos (BO) vykdo įvairią sociokultūrinę veiklą. LEADER programa, atėjusi į Lietuvos kaimą, bendruomeninę veiklą pakėlė dar bent keletu laiptelių aukščiau, sudarydama sąlygas bendruomenininkams tobulėti, įgauti naujų žinių ir įgūdžių.

51 vietos veiklos grupės teritorijoje 2009–2014 m. bendruomenės pačios ar kitos organizacijos, vykdydamos bendruomenių socialinį užsakymą, įgyvendino šimtus investicinių projektų, kurių metu sutvarkytos viešosios erdvės, suremontuoti bendruomenei svarbūs viešieji objektai, įrengti amatų centrai ir kiemeliai, pradėjo kurtis socialiniai, bendruomeniniai verslai.

Reikia ne tik pinigų

Kaimo šviesuolių, lyderių, kurie imasi atsakomybės dėl savo ir bendruomenės ateities, atsiranda vis daugiau ir daugiau. Norint susitvarkyti bendruomenės namų patalpas ar sporto aikšteles, žmonėms reikia ne tik pinigų. Jiems reikalingas bendravimas, savirealizacija, kūrybinis procesas – nes jau lyg ir apsipirkome skudurynuose, lyg ir prasimaitiname.

Norint susitvarkyti bendruomenės namų patalpas ar sporto aikšteles, žmonėms reikia ne tik pinigų. Jiems reikalingas bendravimas, savirealizacija, kūrybinis procesas.

Bendruomeninėje veikloje suteikiama galimybė kiekvienam bendruomenės nariui dalyvauti savivaldos procesuose, sudaromos sąlygos patikėti savimi ir įsitikinti, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip gyvensime rytoj.

Pagrindinis bendruomenės centro tikslas — telkti ir aktyvinti bendruomenę, kad ji pati galėtų priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę dėl svarbiausių gyvenimo klausimų.

Pilietiškumo ugdymas — svarbiausias bendruomeninės organizacijos uždavinys, nes pilietinės visuomenės ugdymas — bendruomenės tvirtumo ir vienybės garantas.

Džiaugdamiesi bendruomeninių organizacijų pasiekimais, turime pasakyti, kad yra ir nemažai problemų. Dabar jau daugelis bendruomeninių organizacijų turi patalpas, materialinę bazę, tačiau labai aktuali problema – kaip tas patalpas išlaikyti ir kokias veiklas vystyti tuose bendruomenių namuose.

Dažniausiai bendruomenės centro lyderiai, tam, kad organizacijos veikla būtų stabili ir sisteminga, turi tapti ir pagrindiniais finansiniais bendruomenės centro rėmėjais. Telefono, pašto, transporto ir kitos nenumatytos išlaidos dažniausiai yra apmokamos iš asmeninių pirmininko lėšų, gal todėl bendruomenės centro lyderiai dažnai nusivilia, pavargsta. O juk dažniausiai vienas iš organizacijos sėkmingos veiklos veiksnių yra, būtent, lyderis.

Diskredituoja bendruomeninį judėjimą

Bendruomeninės organizacijos turi vykdyti organizacijų plėtrą, įtraukiant jaunus, naujus žmones. Pastaruoju metu pastebimos bendruomeninės organizacijos, kurios veikia tik epizodiškai, neaišku, ką atstovauja, neturi ryšio su vietos gyventojais.

Tokių organizacijų pirmininkai „karūną“ užsideda tik kai jiems patogu. Tokios organizacijos diskredituoja visą bendruomeninį judėjimą. Atstovavimas taip pat turi būti labai aiškiai apibrėžtas.

Tikrai negali 10 žmonių, tegul ir bendraminčių grupė, kalbėti už visą bendruomenę, jei nėra užtikrintas kiekvienos gatvės ar daugiabučio namo gyventojų, kaimo neformalios grupės atstovavimas bendruomeninėje organizacijoje.

Reikia, kad informacija ir ryšys tarp bendruomeninės organizacijos ir vietos bendruomenės gyventojų būtų abipusis. Ar visi bendruomenėje žino apie jūsų bendruomeninę organizaciją? Ar vyksta atvirų durų dienos bendruomenės centre, savanoriškų darbų pristatymai visuomenei?

Tikrai negali 10 žmonių, tegul ir bendraminčių grupė, kalbėti už visą bendruomenę, jei nėra užtikrintas kiekvienos gatvės ar daugiabučio namo gyventojų, kaimo neformalios grupės atstovavimas bendruomeninėje organizacijoje.

Bendruomeninė organizacija — visos bendruomenės nuomonės išreiškėja ir atstovė. Surinkusi tą nuomonę iš vietos gyventojų, BO pateikia bendruomenės socialinį užsakymą, o tą užsakymą vykdo vykdomoji valdžia, savivaldybė. Taip bendruomenininkai, nepavargsta, neperdega. Kartais bendruomenininkai patys sau užsideda nepakeliamą naštą. Prisiminkime Konstituciją (5 straipsnis), kurioje įtvirtinta, kad valdžia tarnauja žmonėms, tad surinkę ir išanalizavę nuomonę vienu ar kitu svarbiu bendruomenei klausimu, pateikime ją valdžiai.

Pirmenybė – pridėtinę vertę kuriančioms BO

Savanorystės puoselėjimas ir savanorio autoriteto stiprinimas yra dar vienas svarbus BO uždavinys, kuriam skiriama nepakankamai dėmesio. Jau šeimoje, nuo vaikų darželio ir mokyklos suolo, turi būti puoselėjamos savanoriškumo, bendruomeniškumo, geros kaimynystės tradicijos.

Jei nedalyvauji nors vienos visuomeninės organizacijos veikloje, esi neatsakingas ne tik prieš bendruomenės, bet ir prieš savo šeimos ateitį. Pilietiškumo skatinimas, palaikymas, pilietiškumo akcijos, valstybinių švenčių minėjimas, aktyvių bendruomenės piliečių motyvavimas turi rasti vietą kiekvienos BO veikloje.

Kiekvienas bendruomenininkas pirmiausiai pats turi vertinti savanorišką darbą ir susiskaičiuoti, kiek per mėnesį skiria valandų savanoriškai veiklai – tai turi atsispindėti savanoriškų darbų sutartyje, kuri turi būti sudaryta su kiekvienu BO savanoriu.

Dar viena iš problemų – kai priešrinkiminėje kovoje partiniu pagrindu sukuriamos bendruomeninės organizacijos, kurios turi labai aiškų tikslą — laimėti rinkimuose. Deja, bet tokios organizacijos po rinkimų praktiškai apmiršta ir jokia veikla toliau nevykdoma.

Tai šaukštas deguto, kurį išsemti būna labai sunku toje vietoje susibūrus tikriems bendruomenininkams, kurie nori suburti bendruomenę, kad patys galėtų kurti geresnes sąlygas gyvenimui, darbui ir poilsiui, o vietos gyventojai jau būna nusivylę „partine-bendruomenine“ veikla.

Neveltui šis klausimas buvo iškeltas ir svarstytas Lietuvos Respublikos Seimo kaimo reikalų komitete. Komitetas atkreipė dėmesį, kad kaimo bendruomenių tikslai yra tiesiogiai susiję su Žemės Rūmų misija — skatinti kaimo sektoriaus stiprėjimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai, rengiant 2014–2020 metų kaimo plėtros programą, pasiūlyta užtikrinti, kad skiriant paramą, pirmenybė būtų teikiama būtiniems ir pridėtinę vertę kuriantiems bendruomenės ir vietos veiklos grupių projektams.

Reikalingas savivaldybių palaikymas

Savivaldybės turėtų aktyviau prisidėti steigdamos bendruomenės centrų rėmimo fondus. Bendruomenių centrai galėtų pateikti metų veiklos programą, organizacinės — administracinės veiklos sąmatą ir pagal tai būtų skiriamas finansavimas organizacijos išlaikymui.

Tai tikrai suteiktų bendruomenių centrams pasitikėjimo ir įgalintų organizacijas veikti strategiškai ir sistemingai bei padėtų bendruomeninio judėjimo sėkmingai plėtrai. Visas sąlygas suteikti bet kokią metodinę paramą vietos BO turi vietos veiklos grupės, kad daugelio metų sukaupta patirtis nebūtų iššvaistyta, nes bendruomenininkai yra ir turi būti rišamoji grandis priimant inovacijas ir stiprinant kaimo ir miesto plėtrą bei vystymąsi.

Šiame savo straipsnyje, dalindamasis pamąstymais, noriu pakviesti Lietuvos kaimo bendruomenių aktyvą pasidalinti džiaugsmais, rūpesčiais, sunkumais, su kuriais susiduria aktyvioji, šeimyniškoji ir progresyvioji Lietuvos kaimo žmonių dalis.

Jonas Kondrotas yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

26:48
01:44
23:52

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min