Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jonas Urbanavičius: Ar naujoji Europos Komisija naudinga Lietuvai?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

KTU Europos instituto direktorius Jonas Urbanavičius Rugsėjo 10 dieną paskelbta naujosios Europos Komisijos sudėtis: ne tik pavardės (kurios buvo žinomos jau anksčiau), bet ir kiekvieno Komisijos nario veiklos sritys. Komisija, kuri pradės dirbti po patvirtinimo (numatyto spalio pabaigoje) Europos Parlamente išties kitokia nei anksčiau: ne tik todėl, kad jaunesnė (amžiaus vidurkis, lyginant su Komisija, kuriai vadovavo Jose Manuelis Barroso, mažesnis pusantrų metų, o vicepirmininkų – net 9 metais) ar kad joje beveik pusė narių – moterys.

Atsakingi postai kaimynams

Naujoji Komisija, anot jos pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio – politikai, o ne administratoriai, ir dirbdami jie koncentruosis ne į priimamų teisės aktų kiekybę, bet į kokybę.

Komisijos sudėtis išties įspūdinga: tarp naujųjų Komisarų net 20, dirbusių premjerais, ministrais ar eurokomisarais. Komisijos Pirmininko laukia sudėtinga užduotis – savo darbu priartinti Europos Komisiją ir visą ES prie piliečių.

Visų pirma – sprendžiant svarbius europiečiams klausimus. Nurodoma, jog kitoks bus ir darbo pobūdis: Komisijos nariai dirbs ne vieni užsidarę savo kabinetuose, o darbo grupėmis (kurių sudėtis keisis, priklausomai nuo poreikio), sprendžiančiomis skirtingų sričių klausimus.

Tokias darbo grupes koordinuos EK vicepirmininkai: pvz., buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis vadovaus Komisijos nariams, sprendžiantiems klausimus, susijusius su euru ir socialiniu dialogu, o buvęs Estijos premjeras Andrusas Ansipas – klausimus, susijusius su skaitmenine vidaus rinka.

Komisijos sudėtis išties įspūdinga: tarp naujųjų Komisarų net 20, dirbusių premjerais, ministrais ar eurokomisarais.

Įdomu tai, kad naujasis EK pirmininkas šiais koordinatoriais pasirinko Komisijos narius iš Šiaurės ir Rytų Europos valstybių (išskyrus savo pavaduotoją olandą Fransą Timmermansą ir Užsienio politikos koordinatorę italę Federica Mogherini, dėl kurios kandidatūros sutarė visų ES valstybių vadovai): Suomijos, Estijos, Latvijos, Bulgarijos, Slovėnijos.

Tai visų pirma rodo, jog mūsų regiono Vyriausybės ėjo teisingu keliu ekonominės krizės metu, o taip pat – ir augančią šio regiono politinę svarbą Europos Sąjungoje.

Veiklos sritys – ir iš išskaičiavimo, ir pagal kompetenciją

Komisijos nariams funkcijos deleguojamos visų pirma atsižvelgiant į juos deleguojančios valstybės politines ambicijas. Tokio delegavimo pavyzdžiu galima pavadinti finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo sąjungos „portfelio“ paskyrimą Didžiosios Britanijos atstovui Jonathanui Hillui.

D.Britanijos spauda tai vadina dideliu politiniu premjero Davido Camerono laimėjimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad D.Britanija, pati nebūdama euro zonos nare, turės nemažą įtaką teisės aktams, visų pirma skirtiems euro zonos valstybėms (žinoma, šiuos klausimus dar reikės derinti tiek su juos kuruosiančiu V.Dombrovskiu, tiek su kitais Komisijos nariais – pvz., Prancūzijos atstovu Pierre‘u Moscovici, iš Algirdo Šemetos perimsiančiu mokesčių, muitinės ir kai kuriuos kitus susijusius klausimus). Labai tikėtina, jog šis paskyrimas – duoklė britų „euroskeptikams“, siekiant juos nuraminti ir ateityje užsitikrinti jų politinę paramą (ar bent išvengiant jų viešų prieštaravimų).

Kita vertus, kai kurie paskyrimai rodo ir būsimos Komisijos veiklos prioritetus. Pavyzdžiui, klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, klimato kaita, energetika, kuruos daugiausiai Komisijos nariai iš Pietų Europos valstybių (Ispanijos, Maltos, Slovėnijos). Lyginant su J.M.Barroso Komisijos veikla šioje srityje (ypač – ES pirmaujančiu vaidmeniu pasaulinės kovos su klimato kaita srityje), tai vertintina kaip žingsnis atgal.

Tuo tarpu trečioji paskyrimų grupė remiasi asmenine Komisijos narių kompetencija ir darbo patirtimi. Tarp tokių priskirtinas ir Lietuvos atstovas Vytenis Povilas Andriukaitis, kuriam teks kuruoti sveikatos ir maisto saugos klausimus.

Lietuvoje jau buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad sveikatos apsauga – sritis, kurioje ES lygiu daug nuveikti neįmanoma (kadangi čia sprendimus priima pačios valstybės narės). Todėl ypač svarbus prie sveikatos pridėtas maisto saugos elementas, ypač dabar, kuomet Rusija uždraudė iš ES (ar atskirų jos valstybių) importuoti tam tikrus maisto produktus, motyvuodama tuo, kad jie neatitinka maisto saugos standartų.

V.Andriukaitis, būdamas valstybės, su šia problema susijusios tiesiogiai, atstovu, turi galimybę imtis aktyvių veiksmų tiek teisėkūros, tiek kontrolės, tiek (kartu su kolegomis) išorės santykių srityse. Lietuvos deleguotas komisaras nėra naujokas sprendžiant ES klausimus, taigi jo darbo rezultatai priklausys tik nuo jo paties aktyvumo.

Visuomet gerai, kai politikai, suprantantys mūsų regioną ir jo problemas, paskiriami į vadovaujančias pareigas Europos Komisijoje.

Ką būsima Europos Komisija reiškia Lietuvai?

Visuomet gerai, kai politikai, suprantantys mūsų regioną ir jo problemas, paskiriami į vadovaujančias pareigas Europos Komisijoje.

Tačiau tikėtis, kad Europos Komisijoje bus atsižvelgiama į mūsų interesus vien dėl to, kad Komisijos narys atstovauja kaimyninei šalai – naivu. Rezultato pasiekti galima tik žinant, kaip veikia ES biurokratijos mechanizmas, kuriuo metu efektyviausia pristatyti savo lūkesčius, ir – neabejotinai – kalbant ta kalba ir politiniu žargonu, kuriais komunikuojama Briuselyje.

Lietuvos politikai ir diplomatai to išmoko praėjusį pusmetį, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai – belieka neišbarstyti sukauptos patirties ir perduoti ją naujajai diplomatų ir tarnautojų kartai.

Jonas Urbanavičius yra KTU Europos instituto direktorius
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min