Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jonas Valatka: Konservatorių valdomos Vyriausybės dujinis neįgalumas

Šaltinis: 15min
0
A A

Žinia apie eilinį dujų brangimą jau nieko nestebina. Dujų vartotojai prie to jau beveik pripratinti ir pavargę netgi piktintis. Šokiruojančiai atrodo kainos didinimo mastai. Normalioje rinkoje produktai paprastai jei ir brangsta, tai tas brangimas apsiriboja keliais procentais. Mūsų atveju nesismulkinama – jei kaina didinama, tai didinama mažiausiai kokiu penktadaliu.

LRS nuotr./
 

Pasirinkta vartotojų grupė – buitiniai dujų vartotojai, tikriausiai irgi neatsitiktinai. Nuolatos didėjant dujų kainai ši vartotojų grupė, matyt, sumažino dujų vartojimą šildymui ar maisto gaminimui, todėl būtina buvo atsigriebti didinant kainas. Norėtųsi tikėtis, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neleis tokio drastiško kainų didėjimo, tačiau ankstesni komisijos sprendimai šiais klausimais didelio optimizmo nekelia. Komisija, deja, vartotojų interesų dažniausiai negina, todėl žmonėms beliks daugiau veržtis diržus, t.y. vėl mažinti vartojimą. Ratas suksis toliau – kainos kyla, vartojimas mažėja. Tai primena seną anekdotą. Čigonas dėl per didelių sąnaudų nusprendė arklį atpratinti ėsti, jam tai pavyko. Paveiktas sėkmės nusprendė arklį atpratinti ir gerti. Ko gero, jam ir tas būtų pavykę, tačiau arklys ėmė ir pakratė kanopas. Panašu, kad ir dujų vartotojams gresia panaši lemtis.

Dar visai neseniai konservatorių veiksmai prieš dujų monopolininką „Gazprom“ sukėlė tam tikrą euforiją. Pasinaudojant Akcinių bendrovių įstatymu bei Civiliniu kodeksu už smulkaus akcininko interesų nepaisymą (per dideles kainas ir jų nemažinimą) A.Kubiliaus Vyriausybė teismine tvarka reikalavo Lietuvos dujų vadovo galvos. Teismine tvarka tą tikrai buvo galima padaryti, tačiau po susitikimo su „Gazprom“ atstovais neliko kalbų nei apie dideles kainas, nei apie tolimesnį teismo procesą. Tarp kitko konservatoriai buvo užsimoję padaryti ir kitą labai reikalingą darbą – atimti iš „Gazprom“ A.Brazausko Vyriausybės pusvelčiui parduotus dujų skirstomuosius tinklus. Ir apie juos mirtina tyla. Kyla klausimas – kas taip paveikė konservatorius?

Pakankamai daug klausimų kyla ir apie naujo suskystintų dujų terminalo statybą. Net ir labai neišprususiam dujų vartotojui neaišku, kodėl laivą reikia nuomoti iš norvegų, nors jį stato Pietų Korėja? Kodėl nepirkti tiesiai? Kodėl reikia daug metų naudotis norvegų specialistų paslaugomis jiems atitinkamai užmokant? Negi Lietuvoje nėra jaunų žmonių, kuriuos daugiausia per metus galima būtų paruošti laivo ir viso terminalo eksploatacijai?

Pakankamai klausimų kelia teikiamas dujų terminalo teisinis reglamentavimas. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kadangi įstatymo projektas dar nepaskelbtas, matome keistų siūlymų. Regis, norima išlaikyti ir terminalo tiekiamas dujas, ir „Gazpromo“ įtaką. Deja, teks pasirinkti. Kaip ir Būtingės terminalo atveju – arba arba. Keistai atrodo Susisiekimo ministro samprotavimai, kad terminalo atveju tektų pasirinkti tik kitą monopolistą, t.y. terminalą. Toks atvejis galimas, jei Seimas priims dabartinės valdančios daugumos nuostatą, jog terminalo akcininkais gali būti ir privačios struktūros, tiekiančios dujas. Tokiu atveju terminalo projektas netenka bet kokios prasmės, nes bus veikiamas dujų tiekėjų, suinteresuotų didesnėmis kainomis.

Suskystintų dujų terminalas privalo būti valdomas išimtinai valstybės. Tik tada dujų vartotojai gaus dujas optimalia kaina. Galbūt Seimui užteks išminties tai įtvirtinti terminalo įstatyme.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Jonas Valatka
Parašykite atsiliepimą apie 15min