Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 26d. 20:48

Julius Kalibatas: Kodėl A.Verygai reikia skirti Šnobelio premiją

Julius Kalibatas Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad šių metų Šnobelio premijos laureatu neabejotinai turėtų tapti ponas A.Veryga, už didžiulį kiekį dažnai sveiku protu nesuprantamų draudimų, sprendimų, įsakymų, melavimų ir nusikalbėjimų. Atrodo, kad pasaulio istorijoje dar nebuvo šiai premijai nominuoto gydytojo, bet dauguma Lietuvos medikų norėtų, kad tarptautinė komisija teigiamai įvertintų mūsų ministro (šiuo metu laikinai einančio pareigas) kandidatūrą.

Aišku, šis Seimas turėjo labai daug, švelniai pasakius, keistų politikų, bet, manyčiau, ponas Veryga perspjovė visus konkurentus. Nuopelnai gauti premijai neabejotini. Juk buvo taip įžūliai meluota, jog esame geriausiai pasirengę (turime visą reikiamą arsenalą apsaugos priemonių ir diagnostinių testų) kovai prieš koronavirusą. O pasirodė, kad medikams teko stoti į kovą su COVID-19 vos ne nuogiems ir basiems. Buvo aiškinama tautai, kad sveikiems kaukių dėvėti nereikia, kad nereikia tiek daug testuoti dėl koronaviruso, kad nėra ko kelti triukšmo dėl trūkumo dezinfekcinio skysčio, kai yra muilas ir panašiai.

Tikriausiai pretenduojame patekti ir į Gineso pasaulio rekordų knygą, nes tik ponas Veryga, vykdant viešuosius pirkimus, sugebėjo nupirkti prekę 24 kartus brangiau, negu buvo siūloma. Neišdildomą visiems įspūdį paliko taip vadinama „naujoji vaistų politika“, kai buvo priimtas sprendimas savo tautiečius gydyti tik pigiausiais vaistais, pastoviai kas ketvirtį išbraukiant iš kompensuojamų vaistų sąrašo ligoniams įprastus, o kaip kada ir gyvybiškai būtinus vaistus. Tikriausiai tapome vienintele šalimi pasaulyje, kai ligoniai, norėdami gauti tinkamus vaistus, turėjo

piketuoti prie Vyriausybės ir sveikatos ministerijos durų. Tikriausiai esame taip pat vienintele pasaulio šalimi, kurioje sveikatos apsaugos ministras išdrįso tyčiotis iš medikų, aiškindamas, kad rajono gydytojų kvalifikacija tiek žema, kad ten nuo infarktų ir insultų numiršta beveik visi pacientai. Neabejotini mūsų ministro „nuopelnai“ ir kontraversiškoje kovoje prieš alkoholizmo demonus, kai įėjome į pasaulio istoriją kaip šalis, kurioje iš užsienietiškų žurnalų buvo plėšoma ar užklijuojama alkoholinių gėrimų reklama. Mano galva, už visus „nuopelnus“ ponui Verygai Šnobelio premija tikrai turėtų būti skirta.

Jei po pirmosios koronaviruso bangos valdantieji bandė visus pliusus prisirašyti sau ir net uždėti A.Verygai ant galvos tautos gelbėtojo vainiką, tai antroji koronaviruso banga vėl išryškino tas pačias sistemines klaidas. Neatsižvelgta į epidemiologines prognozes, todėl nebuvo užplanuoti pakankami žmogiškieji ir materialiniai resursai židinių izoliavimui bei kontaktų nustatymui, laiku neįvestas karantinas, kas, be abejo, sąlygojo nekontroliuojamą infekcijos plitimą. Atrodo, kad vėl nepadaryti visi namų darbai. Medikai serga jau tūkstančiais, kasdien tūkstančiai naujai užsikrėtusių šalies gyventojų ir prognozės, matomai, nėra jau tokios optimistinės.

Gerai suprantant, kad ankstyvai COVID-19 diagnostikai kaip auksinis standartas išlieka molekuliniai testai, pagrįsti polimerazės grandinine reakcija, tenka pripažinti, jog mūsų laboratoriniai pajėgumai jau išsemti, todėl mes nepajėgūs testuoti tiek, kiek reikėtų. Matomai, išsigelbėjimas yra ne tokie tikslūs ankstyvai koronaviruso diagnostikai, bet labai paprastai atliekami greitieji antigenų testai. Beje, nereikia painioti su greitaisiais serologiniais testais, kuriais nustatome jau susidariusį imunitetą, ir apie kurių tikslingumą jau buvo daug rašyta. O kalbant apie greituosius antigenų testus, tenka pripažinti, kad, deja, mūsų ministerija vėl pademonstravo visišką nebrandumą, nesuvokimą kritinės dabartinės epidemiologinės situacijos.

Jeigu aš gerai pažįstu savo pacientą, aš tikrai ir per telefoną išgirsiu, kad atsirado dusulys.

Pagal ministerijos klerkų nurodymus, pasirodo, laboratorijos turi būti sertifikuotos šių testų atlikimui. Nesertifikuotos laboratorijos už savavališką testų atlikimą net bus baudžiamos. Koks absurdas, nes tą testą gali atlikti net šiek tiek apmokyta ir poliklinikos sanitarė – juk techniškai visa procedūra mažai kuo skiriasi nuo nėštumo testo.

Vietoj to, kad maksimaliai išplėstume tyrimus greitaisiais antigenų testais, mes surandame masę biurokratinių priežasčių, kaip tam trukdyti. Ir pagaliau tikiuosi jau paskutinė vyšnia ant sveikatos ministerijos kontraversiškų įsakymų torto – įsakymas, kad kiekviena savivaldybė Lietuvoje turės sudaryti mobiliąją medikų komandą (šeimos gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas) teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems ir rizikos grupei priklausantiems asmenims jų namuose arba socialinės globos namuose. Vadinasi visas rūpestis prižiūrėti koronavirusu sergančiuosius ir rizikos grupėje esančius pacientus užkraunamas ant šeimos gydytojų galvos. Iš pirmo žvilgsnio daug kam gali atrodyti, jog ministras tikrai labai rūpinasi visais ligoniais.

Vietoj to, kad maksimaliai išplėstume tyrimus greitaisiais antigenų testais, mes surandame masę biurokratinių priežasčių, kaip tam trukdyti.

Sutinku, kad bet kuriam pacientui psichologiškai svarbu tiesiogiai pabendrauti su gydytoju, bet ar realiai toks vizitas turi kokią nors prasmę ir ką gydytojas gali patarti daugiau, negu konsultuodamas telefonu. Juk namie paliekami tie, kurie serga COVID-19 lengva forma, kada specialus gydymas praktiškai nereikalingas. Kiekvienas pacientas žino, kad iki 38 laipsnių temperatūros numušinėti nereikia ir ką gerti, jei kosulys įkyrus. Mobili brigada siunčiama tada, kai pacientą konsultuojantis kitas gydytojas įvertina žmogaus sveikatos būklę ir parašo siuntimą jo apžiūrai. Bet ką atvykęs šeimos gydytojas papildomai gali padaryti, išskyrus tai, kad gali pamatuoti pulsoksimetru arterinio kraujo įsisotinimą deguonimi.

O telefonu ar neįmanoma nustatyti, kad pacientas dūsta, todėl jam būtinas gydymas ligoninėje. Jeigu aš gerai pažįstu savo pacientą, aš tikrai ir per telefoną išgirsiu, kad atsirado dusulys. Tai, kad vis daugiau medikų užsikrečia koronavirusine infekcija, rodo, kad, net naudojant maksimalias apsaugos priemones, užsikrėtimas įmanomas. Todėl bet koks papildomas kontaktas su sergančiu COVID-19 yra potenciali rizika užsikrėsti medikams. Dar vienas svarbus faktorius yra tai, kad mobilios komandos gali būti formuojamos iš skirtingų gydymo įstaigų.

Gerai žinoma, kad bet koks kontaktas su naujais žmonėmis irgi didina užsikrėtimo riziką. Be abejo, gydytojo pareiga gydyti visus, aišku, ir sergančius koronavirusine infekcija. Ir jie tą daro, pastoviai rizikuodami savo sveikata ir gyvybe. Bet kyla klausimas, ar lankymas namuose lengvai sergančių kovidinių pacientų tikrai duos tą naudą, kuri atpirktų potencialią riziką medikams užsikrėsti. Kalbėkime atvirai. Jei dar užsikrės papildomai keletas tūkstančių medikų, sveikatos apsaugos sistemos laukia visiška griūtis. Gal pasistenkime apsaugoti savo medikus, nes nuo to priklausys ir Lietuvos žmonių sveikata.

Prof. habil. dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min