Metinė prenumerata tik 7,99 Eur. Dabar tikrai ne metas nustoti skaityti!
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Julius Sabatauskas. Priimtas paspirtukų draudimas – pasityčiojimas: kodėl valdžia nesirūpina žmonių saugumu?

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo privalomas civilinis draudimas galingesniems elektriniams paspirtukams. Nors siekį kurti daugiau saugumo keliuose norėtųsi pasveikinti, tačiau to padaryti neišeina, mat ši Seime atsiradusi iniciatyva – labiau „dėl akių“, o ne dėl žmonių saugumo. Tam, kad ši iniciatyva iš tikrųjų pasiektų savo tikslą, reikia daugybės pataisymų. Antraip naujos taisyklės liks teisinėmis šiukšlėmis, kurios nepridės jokio saugumo ar tvarkos elektrinių paspirtukų eisme.
Julius Sabatauskas
Julius Sabatauskas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Pagal dabartinį, galimai draudimo bendrovių rengtą ir Finansų ministerijos Seimui pateiktą ir priimtą įstatymą, į Lietuvos teisinę sistemą nepaprasta skuba buvo perkelta dar 2021 metais Europos Parlamente priimtos direktyvos nuostata, reikalaujanti įvesti prievolę drausti visas elektrines transporto priemones, kurios gali išvystyti didesnį greitį nei 25 km/h.

Jeigu, pavyzdžiui, elektrinis paspirtukas sveria daugiau nei 25 kilogramus, tai jis turėtų būti apdraustas ir tais atvejais, kai jo greitis yra 15 ar daugiau kilometrų per valandą.

Mikromobilumo priemonių pažanga pastaraisiais metais milžiniška – šių transporto priemonių vairuotojų kiekiai auga kartais.

Nieko nuostabaus, kad esant tokiam augimui, problemų daugėja, todėl nuo 2021 Europos šalys priėmė daugybė papildomų reikalavimų, didinančių eismo ir pačių mikromobilumo priemonių vairuotojų saugumą.

Priemonės įvairios – nuo greičio ribojimų, draudimo terorizuoti pėsčiuosius šaligatviuose iki visiško paspirtukų ir panašių priemonių uždraudimo miestuose ar keliuose.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paspirtukų parkavimas Vilniaus centre
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paspirtukų parkavimas Vilniaus centre

Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė į eismo saugumą šioje srityje žiūri visiškai atmestinai.

Štai iš už eismo saugumą atsakingos Susisiekimo ministerijos buvo sulaukta neregėto ir nuožmaus pasipriešinimo, kai – nesulaukę iniciatyvos iš pačios ministerijos – siūlymus dėl aiškesnio reguliavimo ir didesnių reikalavimų elektrinių paspirtukų vairuotojams ėmėsi teikti Seimo nariai.

Tuomet ministerijos pozicija buvo tokia: teisės aktuose reikia kuo mažiau reglamentavimo, kad niekas nevaržytų elektrinių paspirtukų ar su jais susijusių verslų.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Marius Skuodis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Marius Skuodis

Reikia pripažinti, kad lobistams ir Susisiekimo ministerijai pavyko – jie įtikino Seimą priimti kosmetinius pakeitimus, kurie jau įsigaliojo nuo šių metų pradžios, tačiau jokių pokyčių į elektrinių paspirtukų eismą, jų vairuotojų ir pesčiųjų saugumą neįneš.

Reikalavimai simboliniai, o jų kontrolė labiau teorijos, o ne realybės reikalas.

Nes dešinioji Vyriausybė ir Seimo valdančioji koalicija nusprendė prioritetu laikyti verslo pelnus, o ne saugumą.

Dabar gi Seimas įtvirtino reikalavimą drausti galingus paspirtukus.

Tačiau juk taip vadinami galingieji paspirtukai nėra esminė problema.

Didžiąja dalį eismo saugumo problemų sau ir aplinkiniams kelia ne jie, o silpnais laikomi elektriniai paspirtukai, kurie ir sudaro didžiąją dalį pardavimų prekybos centruose ir yra nuomojami dalijimosi paslaugų platformų.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paspirtukai
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paspirtukai

Taigi teorinis reikalavimas apdrausti paspirtukus, kuris iš esmės teoriškai gali būti naudingas tik draudimo rinkai ir patiems besidraudžiantiems, palies tik labai nežymią dalį šių transporto priemonių ir neturės jokios ženklesnės įtakos eismo saugumui.

Net jeigu Vyriausybė pasiūlytų drausti visas mikromobilumo priemones, neatsižvelgiant į galią, greitį ar svorį, toks sprendimas vis tiek nieko nekeistų, o šio reikalavimo sukontroliuoti nebūtų įmanoma.

Reikalas tas, kad nėra prievolės registruoti šių priemonių.

Taip, teoriškai galingi paspirtukai turėtų būti registruojami, tačiau realybėje to niekas nedaro.

Tad, jei paklaustumėt „Regitros“ , kiek galingų paspirtukų šiandien yra eisme, ji tikro atsakymo neturėtų.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Regitra“
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./„Regitra“

Be abejo, galima bandyti apgaudinėti save, galima bandyti apgauti žmones aiškinant, kad policija turės užduotį ir pasirūpins, jog eisme galėtų dalyvauti tik registruotos mikromobilumo priemonės.

Tačiau visi suprantame, kad realybėje tai neveiks.

Pareigūnų tragiškai trūksta – kai kuriuose miestuose trūksta net šimtų pareigūnų.

Pareigūnai laksto reaguodami į taip vadinamus A ir B kategorijos įvykius, keliančius grėsmę gyvybei, sveikatai, o į C kategorijos įvykius atvyksta tik po valandos ar dar daugiau.

Tad kyla pagrįstas klausimas, kaip finansų, susisiekimo ir vidaus reikalų ministerijų klerkai, kurie turi rūpintis saugumu, o iš esmės užsiima tik vertimais, įsivaizduoja privalomojo civilinio draudimo užtikrinimą realybėje?

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paspirtukų parkavimas Vilniaus centre
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paspirtukų parkavimas Vilniaus centre

Negi jie nuoširdžiai tiki, kad net patruliuoti laiko neturintys pareigūnai štai dabar stabdys kiekvieną pamatytą paspirtuką ir reikalaus įsigijimo ar registracijos dokumentų?

O jeigu žmogus jų neturės, kas bus tada?

Žmogus bus vežamas atlikti paspirtuko ekpertizę, kad būtų nustatyta jo galia?

O tada, jeigu bus nustatytas pažeidimas, pareigūnai rašys administracinį nurodymą dėl kelių dešimčių eurų?

Viso to tikrai nebus ir kiekvienas iš mūsų tai puikiai supranta.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Policijos pareigūnai
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Policijos pareigūnai

Daugiau nei akivaizdu, kad pradedama yra ne nuo to galo.

Visiškai nėra jokio reikalo įvesti tokį reikalavimą, kurio įgyvendinimo niekas negalės užtikrinti.

O jeigu yra siūlymas, valstybė turi pasirūpinti ir tuo, kad tas siūlymas būtų iš tiesų įgyvendintas ir neliktų tiesiog teisine šiukšle.

Reikalavimas visų elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo priemonių registracijai turėjo būti įvestas jau gerokai anksčiau.

Visos šios priemonės turėtų būti privalomai registruojamos, nepriklausomai nuo jų galios, nei kokia apimtimi bus taikomi civilinio draudimo ar kiti reikalavimai.

Tai būtina kuo greičiau padaryti dėl didesnio saugumo, tinkamo eismo kontrolės užtikrinimo ir žalų reguliavimo.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paspirtukai
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paspirtukai

Visi elektriniai paspirtukai turi būti ne tik registruojami bet ir tinkamai žymimi – numeriais ar specialiais lipdukais, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti tiek pačią mikromobilumo priemonę, tiek jos valdytoją.

Imkime paprastą situaciją. Net ir su taip vadinamu silpnu elektriniu paspirtuku vairuotojas gali išvystyti 20-25 km per valandą greitį.

Tokiu greičiu judėdamas ir užkliudęs pėsčiąją, jis neabejotinai padarys didelę žalą.

Tačiau, nesant jokių identifikacinių ženklų, jis tokiu pat greičiu gali pasišalinti iš įvykio vietos ir už savo žalą nebeatsakyti.

Tas pats nutiktų, jeigu avariją ar KET pažeidimą vairuotojas būtų nufilmuotas ar nufotografuotas – jokių galimybių, išskyrus sėkmę, jo identifikuoti nėra.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai tikrino elektrinių paspirtukų vairuotojų blaivumą
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai tikrino elektrinių paspirtukų vairuotojų blaivumą

Kai siūlėme neleisti elektriniams paspirtukams važinėti šaligatviais tarp pėsčiųjų, oponentai iš dešinės su p. Andriumi Bagdonu priešakyje aiškino, kad absoliutus draudimas nėra reikalingas, nes nustačius greitį, policija turi ar galės turėti technines priemones greičio kontrolei.

Šis argumentas įtikino ne vieną, tačiau, turint omenyje, kad laikai, kai policija stovėjo su radarais ir stabdydavo pažeidėjus lazdelės mostu jau seniai praėję, visiškai nėra aišku, kaip policijos pareigūnai galės nustatyti kepurę, kaukę ar net šalmą dėvintį, neregistruotos transporto priemonės be identifikacinių numerių transporto priemonės vairuotoją ar savininką.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Andrius Bagdonas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Andrius Bagdonas

Nenustačius prievolės registruoti visų elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo priemonių, veiktų tik absoliutūs draudimai.

O tai reiškia, kad greičio ribojimai, pavyzdžiui, šaligatviuose, privalomas draudimas ir panašūs reikalavimai praranda visą savo prasmę.

Jeigu nėra reikalavimo registruoti šių priemonių, jokie kiti reikalavimai paprasčiausiai neveiks.

Tad Vyriausybė turėtų ne imituoti darbą, ne bukai perkėlinėti direktyvų nuostatas, po tuo slėpdama draudimo įmonių siekį daugiau uždirbti iš privalomojo draudimo, o pagaliau imtis realių, eismo ir mikromobilumo priemonių vairuotojų saugumą didinančių priemonių įvedimo.

Viena jų – visuotinė mikromobilumo priemonių registracija, po kurios turėtų sekti ir kiti efektyvūs žingsniai.

Svarbu nepamiršti, kad ankstesnius bandymus sureguliuoti šią sritį sužlugdė ne kas kitas, o būtent dabartinės Vyriausybės Susisiekimo ministerija, kurios tarnautojai turi nepaprastai dideles simpatijas elektriniams paspirtukams bei jų dalinimosi platformomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas