Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jūratė Gumuliauskienė: Latvių patirtis: ar euras įves korekcijų nekilnojamojo turto rinkoje?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jūratė Gumuliauskienė Nuo pat metų pradžios Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje jaučiamas kiek neįprastas tokiam laikotarpiui pagyvėjimas. Gyventojai aktyviai domisi nekilnojamo turto rinkos pasiūla bei finansavimo galimybėmis, sudaro būsto įsigijimo sandorius. Ar tokį aktyvumą galima sieti su pasiruošimu euro valiutos įvedimui? Kaimynų latvių, kurie jau ketvirtas mėnuo pratinasi gyventi su naująja valiuta, patirtis rodo, kad euro įvedimas didelio poveikio subalansuotai ir po sunkmečio atsigavusiai šalies nekilnojamo turto rinkai nesukėlė.

Skolinosi kiek aktyviau

Remiantis statistikos duomenimis, Latvijos nekilnojamo turto rinkoje praėjusiais metais buvo fiksuojamas kiek didesnis nei 10 procentų sandorių skaičiaus augimas. Iš viso šalyje buvo sudaryta maždaug 22 tūkst. nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių.

Praėjusiais metais nuosekliai augo ir gyventojams išduotų būsto paskolų portfelis. 2012 m. būstui įsigyti Latvijos gyventojai pasiskolino maždaug 766 mln. litų, tuo pačiu tikslu praėjusiais metais – 936 mln. litų. Pernai toliau buvo fiksuojama vidutinio būsto paskolos dydžio mažėjimo tendencija – sunkmečio pamokas išmokę gyventojai daugiau dėmesio skiria savo pajamų ir išlaidų planavimui ir skolinasi daug atsakingiau. 2013-aisiais vidutinės būsto paskolos dydis kaimyninėje Latvijoje siekė 148 tūkst. litų, 2012 m. – 154, 2011 m. – 160 tūkst. litų.

Pasiruošimo euro įvedimui periodas neturėjo didesnės įtakos ir gyventojų pasirinkimui, kokia valiuta skolintis būstui. Praėjusiais metais 55 proc. „Swedbank“ Latvijoje išduotų būsto paskolų buvo suteikta latais, likusi dalis – eurais. Panašiomis proporcijomis buvo skolinamasi ir 2012-aisiais.

šanalizavus duomenis, kaip praėjusiais metais keitėsi vidutinė nekilnojamo turto kaina Latvijoje, galima konstatuoti, kad euras neišprovokavo kainų šuolio. Tiesa, kainos šiek tiek paaugo.

Kainų pokytis

Išanalizavus duomenis, kaip praėjusiais metais keitėsi vidutinė nekilnojamo turto kaina Latvijoje, galima konstatuoti, kad euras neišprovokavo kainų šuolio. Tiesa, kainos šiek tiek paaugo, tačiau tam įtakos turėjo gerėjanti šalies ekonominė situacija ir kartu augę gyventojų lūkesčiai. Nuosaikios būsto kainos augimo tendencijos Latvijoje stebimos kelerius pastaruosius metus. Sostinėje Rygoje, kurioje vyksta aktyviausia prekyba nekilnojamuoju turtu, būsto kvadratinio metro kaina 2013 metais siekė daugiau nei 2,1 tūkst. litų, tai yra, maždaug 100 litų daugiau nei 2012-aisiais.

Nuosaikus kainos augimas yra dėsningas turint omenyje, jog per ekonominę krizę nekilnojamo turto kainos Rygoje nukrito labiausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalių sostinėmis Vilniumi ir Talinu.

Lietuvai – tas pats scenarijus?

Ko gero, nuogąstavimų dėl galimo euro įvedimo poveikio būsto rinkos intensyvumui ir kainai Lietuvoje išgirsime vis daugiau. Tačiau jau ir dabar, susipažinus su kaimynų latvių patirtimi bei analizuojant nekilnojamojo turto rinkos plėtrą Lietuvoje, galima sakyti, kad rinka šalyje yra stabili, paklausos ir pasiūlos santykis yra subalansuotos, todėl perėjimas prie naujosios valiutos reikšmingo poveikio neturės.

Jausdamiesi labiau užtikrinti dėl savo ateities, gyventojai drąsiau priima sprendimą dėl pirmojo būsto įsigijimo ar keitimo į geresnės kokybės būstą.

Praėjusiais metais nekilnojamo turto kainos Lietuvoje taip pat kiek koregavosi. Tam visų pirma įtakos turėjo gerėjanti ekonominė šalies situacija, augęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o kartu – gyventojų lūkesčiai ir pasitikėjimas savo pačių ir šalies ateitimi. Be to, akivaizdžios įtakos turėjo ir tai, kad gyventojai nebesitiki būsto pigimo – kainų korekcija jau įvyko ir dabar matomas nekilnojamo turto rinkos pagyvėjimas.

Šią tendenciją patvirtina ir bankų statistika – per praėjusius metus Lietuvos gyventojai būstui įsigyti pasiskolino 34 proc. lėšų daugiau nei 2012 metais. Jausdamiesi labiau užtikrinti dėl savo ateities, gyventojai drąsiau priima sprendimą dėl pirmojo būsto įsigijimo ar keitimo į geresnės kokybės būstą. Todėl labai tikėtina, kad ir šiemet stebėsime panašų rinkos dalyvių aktyvumą bei gyventojų domėjimąsi nekilnojamuoju turtu ir būsto paskolomis.

Jūratė Gumuliauskienė yra „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min