Tačiau visiems turėtų būti svarbu, kad pasirinkimas būtų iš anksto apgalvotas, o ne atsitiktinis.
Mokslinėje literatūroje aprašytas pavyzdys, kai Izraelyje gyvenantiems žydams Vokietijos vyriausybė po Antrojo pasaulinio karo mokėjo kompensacijas. Nenurodoma, nuo ko priklausė kompensacijos dydis, tačiau vieni gaudavo didesnes, kiti – mažesnes kompensacijas.
Paprastai su lengvai gautais pinigais (dovanomis, premijomis, netikėtai gautomis sumomis), lengvai ir atsisveikiname. Ypač jei ta lengvai gauta suma yra nedidelė.
Mokslininkai siekė ištirti, kaip papildomos pajamos lėmė jų gavėjų pinigų leidimo įpročius. Rezultatas nustebino. Pasirodo, kad tie, kurie gavo didesnes kompensacijas (maždaug 2/3 savo metinių pajamų), vartojimo išlaidas padidino 23 proc. Kitaip tariant, išleido šiek tiek mažiau negu ketvirtadalį gautos kompensacijos. Kitus pinigus pasiliko taupyti. O tie, kurie gavo mažesnes kompensacijas (maždaug 7 proc. savo metinių pajamų), išleido 2 kartus daugiau. Kitaip tariant, išleido ne tik gautus pinigus, bet ir antra tiek savo turėtų santaupų.
Buvo padaryta prielaida, kad sprendimus gali lemti ne tik apgalvoti poreikiai ir norai, bet ir tai, kaip vertinami pinigai. Paprastai su lengvai gautais pinigais (dovanomis, premijomis, netikėtai gautomis sumomis), lengvai ir atsisveikiname. Ypač jei ta lengvai gauta suma yra nedidelė.
Taigi tikėtina, kad tie, kas gaus didesnes pajamų mokesčio permokas, jau iš anksto žinos, kur jas panaudoti – išleisti, taupyti, investuoti. Tačiau tiems, kurių grąžinamos permokos bus mažesnės (vidutinė grąžinama permoka, Mokesčių inspekcijos duomenimis, yra maždaug 750 Lt), iškyla grėsmė išleisti juos neapgalvotai. Ir ne tik juos. Leisdami mažas sumas, nepajuntame, kad jau išleidome daug ir pradėjome leisti kitus – ne tik lyg iš dangaus nukritusius pinigus. O jei norime to išvengti, visus pinigus, nesvarbu, kokiu būdu jie gauti, leiskime atsakingai – taip pat kaip ir savo nelengvai uždirbamą algą. Kad neprapultų...
