Visų pirma, derėtų atlikti reviziją savo piniginėje ir objektyviai įvertinti, kokia jūsų finansinė padėtis. Būtina detaliau įvertinti savo turimus įsipareigojimus ir nuspręsti, ką darysite, jei jie didės. Taip pat derėtų įvertinti paskolos valiutą, palūkanų svyravimus, priklausomai nuo bazinių palūkanų normų kaitos.
Antrasis žingsnis – reikėtų stengtis išvengti vartojimo būsimų pajamų sąskaita, nes didėja rizika įsigijus prekę ar paslaugą vėliau nebeturėti galimybių vykdyti finansinių įsipareigojimų. Taip pat šiuo metu reikia atsakingai planuoti didelius pirkinius ar atostogas – jei šių pirkinių jums žūtbūt reikia, geriau jau juos įsigykite iš santaupų, o nesiskolinkite jiems.
Trečiasis žingsnis – taupyti ateičiai. Paprastai santaupų dydis priklauso nuo amžiaus ir turimų įsipareigojimų. Jauno asmens (25-30 m.), dar nesukūrusio šeimos, santaupos turėtų siekti 1-3 mėn. darbo užmokesčio lygį, vyresnių ir ypač turinčių finansinių įsipareigojimų gyventojų santaupos turėtų būti ne mažesnės nei 3-6 mėn. darbo užmokestis.
Ketvirtasis žingsnis – apsidrausti. Gyvybės draudimas yra būtinas turint šeimą ir ypač finansinių įsipareigojimų. Netikėtai netekus pagrindinio šeimos pajamų gavėjo, artimas žmogus gali likti su nepilnamečiais vaikais, būsto paskola ir be pajamų. Tik užtikrinus pajamų gavimo saugumą bei jau sukaupto turto apsaugą patariama pradėti svarstyti apie tolimesnį kaupimo etapą – investavimą.
Tie, kurie yra investavę dalį lėšų, dabar turi dvi išeitis. Pirmiausia, galite prisiimti riziką, t.y. atsiimti dalį investuotų lėšų ir taip konstatuoti nuostolį. Tačiau, jei žūtbūtinio lėšų trūkumo nėra, patarčiau būti kantriems ir tapti ilgalaikiais investuotojais. Tiems, kurie dar tik svarsto galimybę pradėti investuoti ir nežino, kaip pasinaudoti dabartine ekonomine situacija, patarčiau rinktis periodinį investavimą, kuris leidžia įsigyti atpigusių investicinių fondų vienetų, o ekonomikai pradėjus atsigauti sukaupto portfelio vertė turėtų išaugti.
