Lapkričio 19 d. (trečiadienį) įvyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, kuriame iš esmės buvo pritarta šiems įstatymų projektams su tam tikrais pakeitimais ir papildymais, apie kuriuos ir noriu informuoti mūsų šalies žemdirbius.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas numato tiek žemės įsigijimo ribojimų pokyčius, tiek naujas galimybes įsigyti laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono. Dalis pakeitimų atveria naują galimybę tūkstančiams žemdirbių, kurie dirba išsinuomotą valstybinę žemę arba turi sklypus, besiribojančius su valstybine žeme. Tai – svarbus pokytis, prisidėsiantis prie žemės ūkio veiklos subjektų ūkių plėtros, žemės naudojimo efektyvumo ir šalies gynybos finansavimo didinimo.
Kodėl apie įsiterpusius sklypus kalbama dabar?
Šiandien Lietuvoje yra daugiau nei 120 tūkst. mažų, iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų. Daugelis jų – netaisyklingos formos, įsiterpę tarp privačių ūkininkų laukų, kartais visiškai atskirti nuo pagrindinių masyvų ir neturintys privažiavimo kelių. Dėl to valstybinė žemė buvo dažnai naudojama neefektyviai ir už ją valstybė nemokėjo žemės mokesčių; ūkininkams buvo sudėtinga planuoti laukų struktūrą; valstybei tenka administruoti daug smulkių, atskirų valstybinės žemės lopinėlių, kas labai apsunkina žemių konsolidaciją. Kai Seimas priims šių įstatymų pakeitimus, tokius sklypus bus galima įsigyti paprasčiau ir aiškiau.
Kokia sklypų dalis realiai bus prieinama pardavimui?
Pakeitimai palies valstybinės žemės sklypus, kurių dydis iki 3 ha. Tokių sklypų Lietuvoje yra beveik 127 tūkstančių, jų bendras plotas – 114,3 tūkst. ha, tai sudaro apie 91 proc. visų valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pagal skaičių ir apie 50 proc. pagal plotą, kuris sudaro per 228 tūkst. ha. Tai reiškia, kad pokyčiai yra ne kosmetiniai, o realiai aktualūs labai dideliam žemdirbių ratui.
Kas galės įsigyti įsiterpusią valstybinę žemę?
Laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas bus galimas tik neurbanizuotose ir neurbanizuoti planuojamose teritorijose, t. y. ten, kur galima žemės ūkio veikla.
Laisvos įsiterpusios valstybinės žemės galės įsigyti:
1) žemės naudotojai, kurie dirba išsinuomotą valstybinę žemę;
2) besiribojančių sklypų savininkai, kurių privatūs sklypai ribojasi su laisva valstybine žeme.
Bus nustatyti ir papildomi reikalavimai:
Pirkėjai turės būti mažiausiai 3 metus deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos. Tai užkirs kelią spekuliacijai žemės sklypais ir užtikrins, kad parduodama laisva valstybinė žemė atitektų realiai dirbantiems ją, t. y. vykdantiems žemės ūkio veiklą.
Kiek laisvos valstybinės žemės bus galima įsigyti?
- vieno įsiterpusio sklypo dydis – iki 3 ha;
- bendras visų tokiu būdu įsigyjamų sklypų plotas negalės viršyti 21 ha.
Nors iš pradžių mano buvo siūlyta leisti įsigyti didesnius – iki 10 ha sklypus, tačiau Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo pritarta konservatyvesniam, labiau administraciniu požiūriu suvaldomam dydžiui.
Kokia bus įsigyjamos valstybinės žemės kaina?
Valstybinė žemė bus parduodama už jos vertę su 25 proc. antkainiu. Vertė galės būti nustatoma pagal masinį vertinimą, kurį atlieka VĮ Registrų centras arba pagal individualų vertinimą, jei pirkėjas to pageidauja (už kurį turės sumokėti pirkėjas). Šis modelis pasirinktas dėl to, kad kaina būtų „įkandama“ ūkininkams, taip pat kad kuo greičiau iš sklypų pardavimo būtų gaunamos piniginės lėšos į valstybės biudžetą, skirtos krašto gynybai ir žemės ūkio sektoriaus būtiniesiems poreikiams finansuoti.
Ką iš to laimės ūkininkai?
- Aiškesnės ūkių ribos. Nebereikės dirbti „per vidurį“ lauko įsiterpusių nuomojamos valstybinės žemės sklypų (šiuo atveju iki 3 ha dydžio) ir baimintis, jog tokie sklypai galės bus parduoti (išnuomoti) ne žemės ūkio veiklai vykdyti;
- Galimybė racionaliai planuoti darbus dirbamuose laukuose, nes įsiterpę sklypai dažnai trukdo efektyviai naudoti turimą žemės ūkio techniką;
- Didesnis stabilumas ir investicijų saugumas. Dirbama žemė bus nebe nuomojama, o nuosava – tai didins ūkininkų, kaip savininkų, jauseną bei leis jiems drąsiau planuoti ateitį;
- Mažiau biurokratijos ateityje. Valstybei atsisakius smulkių sklypų administravimo, sumažės chaotiškumo žemėtvarkos procesuose.
Ką laimės valstybė ir visuomenė?
Daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Prognozuojama, kad bendra suma sieks maždaug apie 1 mlrd. eurų. Jeigu būtų priimtas mano pirminis siūlytas variantas, tai į valstybės biudžetą galėjo būti surenkama iki 2,5 mlrd. eurų, atsižvelgiant į nustatytą perkamos žemės 25 proc. antkainį.
Be to pirkėjai, įsigiję laisvos valstybinės žemės sklypus, mokės ir žemės mokesčius, kai tuo tarpu valstybė į biudžetą nemoka mokesčių už jai priklausančią žemę;
- Didžioji dalis gautų lėšų – krašto gynybai. Net 80 proc. gautų lėšų bus skiriama krašto gynybos finansavimui. Tai bus tiesioginis žemdirbių indėlis į saugesnę Lietuvą;
- Likę 20 proc. – žemės ūkio sektoriui. Gauto lėšos bus grąžintos žemdirbiams per infrastruktūros projektus, melioraciją, modernizavimą;
- Tvarkingesnė žemės struktūra. Valstybė atsisakys neefektyviai valdomų sklypų, dėl to žemės naudojimas taps efektyvesnis.
Gera žinia žemdirbiams. Pirmą kartą per ilgus metus atsiranda reali galimybė sutvarkyti „lopytą“ laukų struktūrą, galimybė įsigyti laisvą valstybinę žemę (kuri jau dabar yra nuomos pagrindu naudojama ūkyje) ir deramai prisidėti prie krašto gynybos finansavimo.
Žinoma, kai kurie ūkininkai tikėjosi mano siūlyto didesnio – 10 ha – sklypo limito. Tačiau net ir 3 ha riba (su leidžiamu įsigyti bendru 21 ha dydžio plotu) leis efektyviai sujungti valdomus žemės sklypus ir sumažinti žemės fragmentaciją.
Kada nauja tvarka gali įsigalioti?
Jei Seimas priims svarstomus įstatymų pakeitimus, nauja tvarka pradės veikti nuo 2026 metų. Iki tol visi esami prašymai bus baigti nagrinėti pagal senąją tvarką.
Ir pabaigai – ką apibendrinant svarbu žinoti?
Nors galutiniai sprendimai dar derinami, jau dabar aišku viena: Lietuvos ūkininkų rankose atsiveria galimybė įsigyti laisvus įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie daugelį metų trukdė efektyviai ūkininkauti. Tai nėra tik techninis žemės tvarkymo pakeitimas – tai sprendimas, kuris turės įtakos tiek ūkininkų kasdieniam darbui, tiek valstybės finansams, tiek mūsų visų saugumui ir šalies gėrovei.
Tikiu, kad ateis laikas ir platesniam valstybinės žemės sklypų (virš 3 ha dydžio) pardavimui, ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miestuose, kuriuose taip pat yra nemažai laisvos valstybinės žemės sklypų. Iš miestuose esamų valstybinės žemės sklypų pardavimo į valstybės biudžetą galima būtų gauti virš 1 mlrd. eurų, kurie taip pat galėtų būti skiriami krašto gynybai ir saugumo užtikrinimui.
