Šiai labai svarbiai ūkio šakai per du „valstiečių“ vyriausybės valdymo metus jau nurėžta apie 20 proc. asignavimų, tai yra, žemės ūkio srities finansavimas lyginant su 2017 metais yra sumažintas beveik 200 milijonų eurų.
Skandinavijos valstybės, konkrečiai Danija, užėjus sausrai ir pritrūkus pašarų gyvuliams šerti, pirko pašarus iš kitų šalių ir ūkininkams kompensavo jų atsivežimo išlaidas.
Pagal šiais metais gruodžio 11 d. priimtą valstybės biudžeto įstatymą 2019 metams visai žemės ūkio sričiai yra skirta nepilnai 985 mln. Eur, asignavimai kaimui sumažinti daugiau nei 97 mln. Eur, arba -9 proc., panaši suma žemės ūkiui buvo nurėžta ir priimant 2018 metų valstybės biudžetą, palyginus su 2017 metais.
Bendrojo finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos sumažėjo 28,7 mln. Eur, arba -12,5 proc., ES lėšos taip pat sumažėjo beveik 70 mln. Eur, arba -8,5 proc., palyginti su 2018 m.
Neatsižvelgiant į tai, kad šalyje nemažėja afrikinio kiaulių maro pasireiškimai, sumažinti asignavimai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Dėl to ši tarnyba neturės galimybės efektyviai kovoti su afrikinio kiaulių maro padariniais, negalės pilnai vykdyti stebėsenos dėl maisto produktų užterštumo pesticidais, visa tai kels grėsmę šalies žemės ūkio produktų eksportui.
Jau tapo tradicija, kad melioracijos įrenginių priežiūrai, rekonstrukcijai bei naujų statybai ir sekantiems metams lėšų neskirta. Lietuvoje yra 67 tūkst. km. magistralinių griovių, kurie priklauso valstybei, tačiau vyriausybė, skirtingai nei keliams, kurie taip pat priklauso valstybei, jų remontui ir priežiūrai skiriamos didžiulės lėšos, magistraliniai grioviai valstybės palikti likimo valiai, jų priežiūrai beveik visiškai neskiriama lėšų.
Toks tendencingas valstybės biudžeto asignavimų kaimui mažinimas žemdirbius skaudžiai nuvylė. Suprasdamas sunkią ūkininkų, ypač smulkiųjų, situaciją po nepalankaus žemės ūkiui laikotarpio, 2019 metų valstybės biudžeto projektui buvau pateikęs pasiūlymą, kuriame siūliau nemažinti žemės ūkio srities finansavimo lyginant bent su 2018 metais.
Papildomai siūliau numatyti 28,1 mln. Eur valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšų, 25 mln. Eur skirti Melioracijos programos įgyvendinimui. Taip pat prašiau 0,6 mln. Eur papildomai skirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, iš viso siūliau žemės ūkio sričiai papildomai skirti 53,7 mln. Eur.
Tačiau Vyriausybė mano pasiūlymams nepritarė, todėl balsuoti už 2019 metų valstybės biudžeto projektą negalėjau. Negalėjau prisidėti prie kryptingo kenkimo kaimui, kai jam ir taip sunku.
Matyt, tokia dabartinės Vyriausybės biudžeto politika reiškia, kad galbūt laukiama, kol kaimo žmonės, mokytojų pavyzdžiu, apsigyvens atitinkamoje ministerijoje ir sukels šalyje sumaištį. Nieko neagituoju taip daryti, bet niekas negali garantuoti, kad ir žemdirbių kantrybė kada nors gali trūkti.
Kazys Starkevičius yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
