Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 11d. 13:30

Kostas Dryžas: Atsinaujinanti energetika Baltijos šalyse: Lietuva – pirmūnė tarp pirmūnių

Kostas Dryžas Beveik per metus iki šių metų rugpjūčio elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo pustrečio karto ir priartėjo prie 2 tūkst. Jų artimiausioje ateityje ir toliau sparčiai daugės – prognozuojama, kad vien įsirengusiųjų saulės elektrines skaičius artimiausiais metais pasieks 10 tūkst. Kokia situacija kitose Baltijos šalyse? Ar pozityvūs rodikliai Lietuvoje reiškia, kad šiuo aspektu lenkiame Latviją ir Estiją?

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) neseniai paskelbė, kad per metus iki rugpjūčio gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo 2,6 karto – nuo 767 iki 1964, o jų įsirengtų jėgainių galia padidėjo nuo 6,066 MW iki 16,529 MW.

Akivaizdu: įtakos tam turi faktas, kad paskatų tapti gaminančiais vartotojais mūsų šalyje vis daugiau. Jos apima ir paprastesnį reguliavimą, ir finansinius aspektus, ir nuosekliai stiprėjančias ekologinės atsakomybės tendencijas. Visa tai yra itin svarbu siekiant tiek ilgalaikio strateginio tikslo ateityje visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, tiek ir vieno iš tarpinių tikslų – jau 2030 metais 22 proc. šalyje pagaminamos elektros energijos sugeneruoti saulės jėgainėse.

Paskatų gaminti energiją patiems – vis daugiau

Neseni teisės aktų pakeitimai nulemia, kad įsirengti ne didesnės nei 30 kW galios elektrinę jau yra kur kas paprasčiau nei anksčiau. Planuojantiems naują jėgainę arba norintiems padidinti turimos galią iki minėtos ribos nereikia kreiptis leidimų į VERT. Be to, gamintis elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių jau netrukus bus galima vienoje šalies vietoje (pavyzdžiui, užmiesčio sodyboje), o ją vartoti – kitoje (pavyzdžiui, mieste turimame bute).

Gyventojų susidomėjimas galimybėmis įsirengti saulės jėgainę nuosekliai auga.

Žinoma, gyventojus tapti gaminančiais vartotojais skatina ir finansinės paskatos. Atsakingos institucijos fizininiams asmenims, norintiems savarankiškai apsirūpinti švaria elektros energija, 2019-2021 metais yra numačiusios apie 16 mln. eurų paramos. Mūsų skaičiavimais, tai reiškia, kad pasinaudoti šia parama ir įsirengti nuosavą saulės jėgainę planuos apie 7-8 tūkst. gyventojų. Vadinasi, bendras jų skaičius priartės prie 10 tūkst. Palyginimui: maždaug tiek gyventojų šių metų pradžioje buvo Lentvaryje ar Garliavoje.

Gyventojų susidomėjimas galimybėmis įsirengti saulės jėgainę nuosekliai auga – per mėnesį iš jų sulaukiame vidutiniškai 570 užklausų. Vien bendrovės klientai jau yra įsirengę jėgainių, kurių galia kartu sudėjus siekia netoli 700 kW. Šiuo metu įrenginėjama dar 284 kW saulės jėgainių, kurios bus užbaigtos ir pradės generuoti švarią energiją artimiausiu metu.

Saulės jėgainių galingumą gyventojai renkasi pagal elektros energijos suvartojimo kiekius. Dažniausi pasirinkimai – 5 kW ir 10 kW. Pastebime, kad kuo daugiau žmonės elektros energijos sunaudoja, tuo labiau domisi alternatyviais energijos šaltiniais, taip pat – ir saulės jėgainėmis. Jos gyventojų dažnai suprantamos kaip investicija. Įsirengę jėgainę pirmiausia pastebi sumažėjusias sąskaitas už elektros energiją, o pasinaudojusiems valstybės parama elektrinė visiškai atsiperka per 6-7 metus.

Situacija kitose Baltijos šalyse

Atsinaujinančią (taip pat – ir saulės) energetiką įvairiomis priemonėmis skatina ir kitos Baltijos šalys. Pavyzdžiui, Estijoje mažieji gamintojai, o tarp jų – ir buitiniai vartotojai, turintys saulės jėgaines, kurių galia siekia iki 50 kW, yra skatinami valstybės. Už kiekvieną pagamintą, į tinklą perduotą ir už rinkos kainą parduotą megavatvalandę jiems pridedama 53,7 euro. Be to, čia jau nuo kitų metų didelei daliai naujų pastatų bus privalomi elektros energijos generacijos šaltiniai.

Be to, tiek Estijoje, tiek ir Latvijoje įsirengti saulės jėgainę ir gaminti švarią elektros energiją galima vienoje šalies vietoje, o naudoti – jau kitoje. Estijoje 2019-ųjų pradžioje suskaičiuota daugiau kaip 1,6 tūkst. vartotojų įsirengusių saulės jėgaines, tuo metu Latvijoje šis skaičius buvo perkopęs 400.

Nors skaičiai šiuo atveju skiriasi, visos trys Baltijos šalys nuosekliai siekia savų atsinaujinančios energetikos tikslų. Kiek anksčiau šiemet paviešinti ES statistikos biuro „Eurostat" duomenys parodė, kad jos dar 2017 metais buvo viršijusios 2020-iesiems numatytą reikalavimą 20 proc. elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuvoje jau tuomet ši dalis siekė 25,8, Latvijoje – 39, o Estijoje – 29,2 proc.

Kostas Dryžas yra „Elektrum Lietuva" Saulės energijos projektų vadovas.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:17
01:11
04:05

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min