Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

​Kristina Miškinienė: Socialinis modelis – ieškant sutarimo tarp darbuotojų ir verslo

Seimo Pavasario sesijos darbų programoje įrašytas didelis paketas mokslininkų parengtų ir Vyriausybės pernai rudenį pateiktų Seimui svarstyti taip vadinamo „Socialinio modelio“ įstatymų. Jais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, verslo aplinkai, gyventojų integracijai į darbo rinką, žmonių pasitraukimą iš socialinių pašalpų prieglobsčio.
Kristina Miškinienė
Kristina Miškinienė / Asmeninio albumo nuotr.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) jau pritarė patobulintiems projektams ir pateikė Seimui savo išvadas dėl naujojo Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektų. Šiuo metu Komitete dar svarstomi labai svarbūs Valstybinio socialinio draudimo dalies įstatymo projektai.

Ypač daug diskusijų visuomenėje vyko dėl parengto Darbo kodekso projekto. Visą vasarą jis buvo svarstomas Trišalėje taryboje, Seimui Vyriausybė jį pateikė spalio 15 d. Nuo pateikimo laiko SRDK surengė 26 komiteto posėdžius, per kuriuos apsvarstė per 800 pasiūlymų, gautų dėl Darbo kodekso projekto: 152 Teisės departamento, 159 institucijų, asociacijų ir piliečių, 452 Seimo narių ir 37 papildomo komiteto.

Komitetas, svarstydamas visus pasiūlymus, labai vertino darbą, atliktą Trišalėje taryboje, ir siekė išsaugoti tas nuostatas, dėl kurių buvo susitarta Trišalėje taryboje.

Susitarimai Trišalėje taryboje – ypač svarbūs

SRDK pritarė beveik visoms Teisės departamento pastaboms, kurios daugiausia buvo susijusios su juridine technika, taip pat – daugiau nei pusei Seimo narių pasiūlymų, atsižvelgė į dalį institucijų, asociacijų ir piliečių pastabų ir pasiūlymų. Po ilgo svarstymo vasario 24 d. komitetas pritarė patobulintam Darbo kodekso projektui ir komiteto išvadoms, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus.

Noriu atkreipti visų dėmesį į tai, kad komitetas, svarstydamas visus pasiūlymus, labai vertino darbą, atliktą Trišalėje taryboje, ir siekė išsaugoti tas nuostatas, dėl kurių buvo susitarta Trišalėje taryboje. Iš esmės joms visoms buvo pritarta.

SRDK, svarstydamas profesinių sąjungų ir darbdavių pasiūlymus, ieškojo pusiausvyros, kad darbdaviams būtų sudaromos palankesnes sąlygos plėsti šalies ekonomiką, kurti naujas darbo vietas, sudarant darbuotojams galimybę daugiau užsidirbti čia – Lietuvoje, bei išsaugojant būtinas socialines garantijas, suteikiant didesnę apsaugą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

Komitetas iš esmės pritarė darbo sutarčių įvairovei. Nuo Darbo kodekso sureguliavimo priklausys ir kitos, ne mažiau svarbios, visuomenės galimybės derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, galimybė dirbti ir mokytis, kelti savo kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, prisitaikant prie darbo rinkos pokyčių.

Daugiau dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių

Kodeksu siekiama mažinti darbuotojų ir darbdavių susipriešinimą, stiprinti socialinį dialogą kiekvienoje darbovietėje. Komitetas pritarė Darbo tarybų sudarymui, kad darbuotojai daugiau žinotų, būtų informuojami ir konsultuojami apie tai, kas vyksta įmonėje ar įstaigoje, kad jiems būtų teikiamos ataskaitos.

Šiandien socialinis dialogas yra būtinas. Tam, kad kiekvienoje įmonėje būtų galima pasiekti geresnių rezultatų, judėti į priekį, sėkmingai konkuruoti, būtina daugiau kalbėtis. Juk ne vien nuo darbdavio, bet ir nuo visų darbuotojų, nuo jų kvalifikacijos, nuo bendro tikslo siekimo priklauso verslo sėkmė.

SRDK siūlo palikti Profesinių sąjungų įstatymą, nes būtent profesinėms sąjungoms Darbo kodekse palikta išimtinė teisė derėtis dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ir jas sudaryti.

Atsižvelgta į visuomenės prašymus

Komitete buvo pritarta įspėjimo laikotarpio trumpinimui, paliekant išimtis jautrioms darbo grupėms, t. y. asmenims, šeimoms, auginančioms vaikus, turinčioms šeimoje neįgaliuosius. Taip pat – didesnėms išeitinėms išmokoms darbuotojams, atsižvelgiant į darbo stažą darbovietėje, mokant jas iš Ilgalaikių išmokų fondo.

SRDK pasisakė už tai, kad, kai kyla abejonių dėl darbo santykių, jos turėtų būti aiškinamos darbuotojų naudai. Reaguodamas į visuomenės reakciją, komitetas siūlo išsaugoti taip vadinamus mamadienius, tėvadienius, taip pat palikti pailgintas atostogas darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa.

Atsižvelgta ir į verslo prašymą. Tada, kai darbovietėje mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 vidutinius darbo užmokesčius, siūloma leisti nukrypti nuo Darbo kodekso, išskyrus kai kurias privalomas nuostatas.

Siekiame proveržio ir pusiausvyros

Seime prasidėjęs Darbo kodekso svarstymas pakoreguos pateiktą projektą, apsisprendžiant dėl Seimo narių pasiūlymų. Šioje svarstymo stadijoje dar anksti daryti išvadas dėl atskirų nuostatų, dėl kurių kyla daug diskusijų.

Tikiuosi konstruktyvaus darbo, kad būtų priimti geriausi sprendimai, kurių reikia tam, kad mes Lietuvoje padarytume proveržį ir kad būtų rasta ta pusiausvyra. Galutinai dėl visų nuostatų Seimas turės apsispręsti priimant Darbo kodeksą.

Kristina Miškinienė yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais