Mano giliu įsitikinimu, susidūrėme su tuo atveju, kai kiekvienas Seimo narys balsuodamas turėtų likti akis į akį tik su savo sąžine: žinodamas tai, kaip vyko Seimo rinkimai, girdėjęs piliečius, liudijusius apie masinį balsų pirkimą, taip pat žinodamas Konstitucinio Teismo sprendimą – ar galiu pritarti, kad pastarieji Seimo rinkimai Lietuvoje buvo laisvi ir sąžiningi?
Europos Parlamente yra taikoma tokia praktika: jeigu nepavyksta susitarti politinėse šeimose – frakcijose arba klausimas yra labai jautrus, tiesiog moralinis apsisprendimas, tuomet balsuojama laisvai (free vote).Toks balsavimas dar vadinamas balsavimu „pagal sąžinę“. O gyvenime būna tokių momentų, kai negali būti kitokio pasirinkimo, kaip sąžinės argumentai.
Seimo nariai šį apsisprendimą turėtų priimti išskirtinai savarankiškai, nesidangstydami nei Konstituciniu Teismu, nei kitais autoritetais.
Kaip pilietė, kaip žmogus, kuriam rūpi Lietuvos ateitis, pagaliau, kaip mama, negalėčiau balsuoti už Seimo rinkimų rezultatų patvirtinimą. Po viso to, ką matėme, girdėjome ir skaitėme apie prekybą rinkėjų balsais, apie balsų pirkimą iš nuteistųjų, aišku viena – buvo šiurkščiausiai nusižengta ir rinkimų įstatymo raidei, ir dvasiai.
Perkama demokratija mums yra nepriimtina iš esmės. Nes po perkamos demokratijos ateis valdoma demokratija – tokia, kokia yra kaimyninėje Rusijoje. Ir perkama, ir valdoma demokratija yra tik demokratijos karikatūros. Tai – pati tikriausia pseudo demokratija. Kaip, beje, ir parodomoji demokratija vardan menamo Lietuvos įvaizdžio pasaulyje. Jeigu tektų gyventi tokiu režimu, kalbėdami apie Lietuvą žodį demokratija turėtume rašyti kabutėse.
