Smukus vartojimui pasaulyje radikaliai pasikeitė ir pagrindinių žaliavų bei energijos nešėjų kainų dinamika. Šio lūžio poveikis jau spėjo nuvilnyti įmonių sąnaudų kreivėmis ir tuo paveikti vartojimo kainų indekso kitimo kryptį. Infliacijos tempai lėtėja daugelyje Vakarų valstybių, o eurozonai ir JAV ekonomikos ekspertai numato net recesijos stadijai būdingą defliacijos grėsmę.
Lietuva nors ir išsišoka iš bendro Europos konteksto – lapkritį vidutinė metinė infliacija vis dar viršijo 11 proc. – tačiau fiksuotas mėnesinis kainų smukimas teikia vilčių. Šalyje eskaluojama „diržų susiveržimo“ akcija, panašu, jau duoda pirmuosius vaisius – metinis lapkričio vartotojų kainų indekso pokytis paliko dviženklę zoną ir siekė 9,2 proc. Krentančios mažmeninės prekybos apyvartos byloja apie vis kuklesnį namų ūkių vartojimą, tad, norėdami prisikviesti pirkėjų, prekybininkai privalės siūlyti patrauklesnius produktų kainų variantus.
Iš atskirų prekių grupių lapkričio mėnesį sparčiausiai kilo būsto šildymo paslaugų (22,6 proc.) bei alkoholinių gėrimų ir tabako (15,5 proc.) kainos. Iš labiausiai brangstančių prekių kategorijų trejetuko pasitraukė maisto produktai, tačiau metinis pokytis vis tiek išliko didelis ir šiek tiek viršijo bendro kainų krepšelio prieaugį.
Gruodį papildomus „taškus“ infliacija rinks iš visuomeninio transporto paslaugų brangimo, o sausį – vartotojai patirs elektros energijos kainų šuolį. Kitų metų infliacija akumuliuos naujosios Vyriausybės mokesčių sistemos korekcijas – tiek degalų, tabako ir alkoholio akcizų didinimas, tiek PVM lengvatų naikinimas uždės infliacijai nemažą „kepuraitę“.
