Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios narėmis gali tapti tik ekonomiškai stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės (beje, Lietuva yra pakviesta ir 2015 m. pradėjo stojimo procedūrą), tikrai negalima pavadinti socialistinių idėjų skleidėja, tačiau net ir EBPO teigia, jog situacija, kuomet 10 proc. turtingųjų valdo 50 proc. turto, o ekonomika „sustoja“, tikrai nėra normali.
Šiandien galima teigti, jog pasaulis vis dar iki galo neatsigavo po krizės. Pasaulio ekonomikos augimas siekia tik apie 3 proc. Trys didžiausios problemos – investicijų stoka, produktyvumo kritimas ir didžiulė pajamų nelygybė. Jeigu pajamos krenta, mažiau vartojama, stoja ekonomika ir ratas užsidaro. Tai reiškia, jog ūkyje iš esmės kažkas negerai, reikia reformuoti ekonomiką, labiau atsižvelgiant į socialinį teisingumą, darbo vietų kūrimą.
Ar Lietuvai tai aktualu? Manau, kad amžinas iš dešiniųjų girdimas gąsdinimas socializmo baubais ir pranašavimas, kad mus gali išgelbėti neoliberalizmas. Šios doktrinos esmė – naivus tikėjimas laisvosios rinkos neklaidingumu ir jos natūraliu gebėjimu reguliuoti save.
Koks „instituto“ vaidmuo?
Lietuvoje laisvosios rinkos „neklaidingumo“ trubadūrai – liberalų proteguojamas Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Ką dažniausiai bando įrodyti garsusis „institutas“? Tai, kad mūsų valstybė yra blogis, kad ją valdo monstras „valdžios sektorius“ su savo besaikėmis išlaidomis.
Pamirštama, kad tos išlaidos skirtos tam pačiam piliečiui ar verslui, parduodančiam savo paslaugas valstybės ar savivaldos funkcijoms užtikrinti. Instituto „ekspertai“ nuolat trimituoja, kad klesti baisi, jų žodžiais tariant, biurokratijos ir administracinė našta, kad visur perteklinis reguliavimas, socialinė parama neva skatina veltėdžiavimą ir t. t.
Kieno interesams atstovauja Laisvosios rinkos institutas, atsakyti nesunku. Tereikia perskaityti gausų rėmėjų sąrašą „instituto“ svetainėje internete. Ten rasime ne tik „MG Baltic koncerną“, bet ir daugelį kitų garsių Lietuvos įmonių, koncernų, praktiškai visą stambiojo kapitalo įmonių sąrašą, ir net, pavyzdžiui, „Olifėją“, kuri organizuodama loterijas iš surinktų pinigų turėtų remti tik mūsų olimpiečius.
Kiekvienais metais LLRI mini „laisvės“ nuo mokesčių dieną. Esą, tą dieną mes baigiame dirbti valstybei ir pradedame dirbti sau. Šios renginio dalyviai mėgsta centrinėmis miesto gatvėmis tempti vadinamąjį mokesčių akmenį. Tačiau niekas iki šiol nesusimąstė, kas yra tas „akmuo"? Juk tai – mokytojai, gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pagaliau, tie patys kariškiai ir savanoriai. Kokią žinią transliuoja to „akmens“ ridentojai? Kad nereikia mokėti mokesčių? Kad Lietuvai nereikia valstybės institucijų? Viską, anot „ekspertų", reikia privatizuoti, optimizuoti, o valstybę padaryti tik „naktiniu sargu“, saugančiu oligarchines rinkos struktūras. Net I. Šimonytė (buvusi finansų ministrė, konservatorė) viename straipsnyje rašė: „prieinama prie tokių kazusų, kad mokesčių paskirtis yra „skatinti verslą“.
Galima pajuokauti, kad sekant šia mintimi, prieisime prie išvados, kad geriausiai verslą „paskatintų“ mokesčių nebuvimas. Na, kažkiek tų mokesčių gal ir turi būti, bet tik tiek, kiek valstybei reikia užtikrinti laisvos rinkos stuburkaulio – privačios nuosavybės – apsaugą nuo išorės ir vidaus užpuolikų (per kariuomenę, policiją bei teismų sistemą).
Klaipėdos pavyzdys
Kur link nuvedė privataus kapitalo sudievinimas galime įsitikinti susipažinę su naujos, Klaipėdos rajone pastatytos atliekų rūšiavimo gamyklos istorija.
Abejonės, išsakytos dar prieš dvejus metus, kai vos tris darbuotojus turinti UAB „NEG Energy“ buvo paskirta už ES pinigus pastatytos gamyklos, kurios vertė 12 milijonų eurų operatore, išsipildė. Pagal Aplinkos ministerijos reglamentuotą tvarką, tuometinio aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymu, Dumpių atliekų rūšiavimo įrenginį 5 metus privalėjo eksploatuoti UAB „NEG Energy“, kuri laimėjo viešųjų pirkimų konkursą.
Nors tai abejotinos reputacijos įmonė, turinti skolų „Sodrai“, tačiau paaiškėjo, tai apsukrių verslo vyrų ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos biznis. Į klausimą, kam į atliekų rūšiavimo gamyklos projektą įtraukti privatų operatorių, peršasi atsakymas: ES pinigams „įsisavinti“.
Vėlavo atlyginimai
Įdomu, kad įmonėje po pompastiško atidarymo atliekų rūšiavimo darbas rimtai net neprasidėjo. Jau pavasarį į miesto laikraščių redakcijas kreipėsi šiukšlių rūšiavimo fabrike dirbantys žmonės.
Jie skundėsi, jog algų UAB „NEG Energy“ nemoka jau antrą mėnesį, nors prieš įsidarbindami darbuotojai su bendrove buvo sutarę dėl 520 eurų atlyginimo. Nustojus mokėti algas buvo teigta, jog tai dėl neva iš darbo išėjusios buhalterės. Galiausiai „pradingo“ ir visa bendrovės valdžia, tarp jų ir Klaipėdoje dirbęs UAB „NEG Energy" direktoriaus pavaduotojas liberalas Adolfas Gritėnas. Keistas sutapimas?
A.Gritėnas per 2015 m. rinkimus į savivaldybių tarybas vadovavo Klaipėdos apygardos rinkimų komisijai. Jis taip „prisivadovavo“, kad pirmą kartą miesto istorijoje VRK sprendimu buvo perskaičiuoti Klaipėdos rinkimų apygardos balsai. Kas gali paneigti, kad postą atliekų gamykloje A.Gritėnas gavo būtent už „gerus darbus" skaičiuojant balsus?
Visa atsakomybė už pusę metų nevykusį rūšiavimo procesą šioje gamykloje, darbuotojams neišmokamus atlyginimus tenka privačiam operatoriui UAB „NEG Energy“. Kodėl ši bendrovė nevykdė veiklos, niekas nebuvo informuotas. Esama padėtimi gamykloje susidomėjo prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tarnyba.
Kas tie apsukruoliai?
Klaipėdos miesto laikraštis paskelbė, kad, juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė „NEG Energy" priklauso penkiems akcininkams – didžiausią bendrovės akcijų paketą (26 proc.) valdo Telšiuose registruota bendrovė UAB „Segestra". Ji priklauso taip pat Telšių r. registruotai UAB „Litlis“, kurios savininkas – Arūnas Šukys. 25 proc. akcijų priklauso Vilniuje esančiai UAB „New Energy Group", kurią valdo Saulius Velička.
Likusį „NEG Energy" akcijų paketą dalijasi vilniečių UAB „Aenergija" (savininkas Tautvilis Paulius Jurėnas), turtingiausių lietuvių sąrašuose figūruojantis įmonės „Vėtrūna" valdybos pirmininkas Vytautas Banys bei vilniečių UAB „City Properties“ (savininkas Rolandas Amšiejus).
Būtina ginti viešąjį interesą
„Laisvosios“ rinkos gebėjimas reguliuoti save baigėsi fiasko. Daugiau nei keisti Aplinkos apsaugos ministerijos sprendimai: gamykla pastatyta už ES pinigus, „padovanojama“ valdyti privačiai bendrovei, kuri neinvestavo į turtą nei vieno euro. Tikras aukso puodas.
Matydama netvarką KRATC su UAB „NEG Energy“ 2016 m. birželio 27 d. nutraukė pasirašytą sutartį ir perėmė gamyklos eksploatavimą į savo rankas. Tačiau ir toliau KRATC yra įpareigota ieškoti naujo gamyklos operatoriaus – privataus verslo atstovo.
Ką būtina daryti? Mano, kaip Klaipėdos savivaldybės tarybos socialdemokratų frakcijos atstovės KRATC stebėtojų taryboje, tikslas – ginti viešąjį interesą, kad Klaipėdos regiono gyventojams nedidėtų rinkliava už atliekų tvarkymą. KRATC sugebėjo dirbti taip, kad ir pradėjus gamyklos eksploataciją mokesčiai už atliekų tvarkymą regiono savivaldybėms nepadidėjo.
Liepos 7 d. šaukiamas KRATC stebėtojų tarybos posėdis, kviesiu stebėtojų tarybą ir savivaldybės administraciją kreiptis į visas Valstybės institucijas – stabdyti valstybės turto ydingą valdymą ir švaistymą.
Lilija Petraitienė yra Klaipėdos m. tarybos narė, socialdemokratė
