Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 10 07, 11:51

Liudas Mažylis: Rusijos propaganda – kaip veikia Kremlius ir jo sekėjai Europoje

Dėl Europos valstybių ir jų vadovų solidarumo Ukrainai klausimų nekyla, kadangi pastarieji septyni sankcijų paketai bei finansinė ir karinė parama parodė bendrijos lyderystę. Tačiau, nėra paslaptis, kad atsiranda pavienių asmenų, interesų grupių ir politinių judėjimų Europoje, kurie bando manipuliuoti karo Ukrainoje diskursu, specialiai keliant abejones dėl Kremliaus nusikaltimų ir karo kaltininkų.
Liudas Mažylis
Liudas Mažylis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Šios savaitės Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre metu netrūko reikšmingų debatų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, energetikos kainų ES šalyse bei kitų geopolitiškai aktualių bendrijai įvykių. O trečiadienį, spalio 5 d., buvo paliesta aštri tema – kaip kovoti su Putino bičiuliais Europoje bei jų anti-europietiška ir anti-ukrainietiška propaganda.

Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas pasakė, kad Komisija neabejotinai išsiaiškins, kurios Europos politinės partijos ir politikai gavo slaptą Rusijos finansavimą. Remiantis neseniai pasirodžiusiais JAV žvalgybos duomenimis, vien tik nuo 2014 m. Rusija išleido daugiau nei 300 mln. dolerių politinių judėjimų užsienyje finansavimui. Tokie šokiruojantys finansiniai rodikliai yra lydimi argumentų, jog kraštutinės kairės bei dešinės politinės partijos labiausiai dominavo priimdamos purvinus rusiškus pinigus.

Teigiama, kad grynieji pinigai ir kitokia materiali parama pasiekdavo kraštutinius politinius judėjimus per su Rusija siejamus „Think tanks“ (liet. ekspertines grupes) ir fondus, kurie egzistuoja Europoje. Europos Komisijai dabar disponuojant neseniai paviešinta informacija dėl rusiško poveikio radikaliems Europos judėjimams, kitais metais ketinama pasiūlyti demokratijos gynimo paketą ES, kuris bus skirtas ir užsienio agentams identifikuoti.

Įsijungdamas į plenarinės sesijos debatus akcentavau, jog dar 2022 m. kovo mėnesį draudimas transliuoti Rusijos valstybinę žiniasklaidą buvo teisingas, bet to nepakanka. Sąmoningumo didinimas, visuomenės švietimas, parama ekspertams ir organizacijoms, dirbančioms propagandos ir dezinformacijos klausimais – veiksmai, kurių prašome jau ne vienerius metus.

Europoje esantys Putino šalininkai plačiai naudojasi informacijos priemonėmis, kaip pavyzdžiui dar neseniai 2022 m. gegužės mėn. Italijoje, kai buvo kalbinamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. Pokalbio metu Lavrovas žudynes Bučoje pavadino „fake news“ (liet. netikros naujienos) bei gynė Putino karą siekiant „denacifikuoti“ Ukrainą. Manau, kad ES ir kitų valstybių narių transliuotojai savo pokalbių laidose neturi leisti kurstyti smurto, neapykantos ir Rusijos propagandos, nes tai numato ir ES skaitmeninių paslaugų aktas.

Europoje esantys Putino šalininkai plačiai naudojasi informacijos priemonėmis.

Dešiniojo ir kairiojo sparno populistiniai judėjimai, aktyviai siekiantys paveikti europiečių paramą Ukrainai, privalo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl skleidžiamų dezinformacijos kampanijų ir protestų organizavimų. Tuo labiau, kad ne vieną jų sieja finansiniai srautai, kurių kilmės šalis yra Rusija. ES turi būti nustatytas aiškus draudimas gauti bet kokią paramą ar tiesiogines investicijas iš Rusijos ar su Rusija susijusių organizacijų ir žmonių.

ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu direktyvoje turi būti dar griežčiau apibrėžti mechanizmai dėl politikoje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų finansavimo bei sankcijų pritaikymo.mDar neseniai marginalinių politinių grupuočių surengti protestai Vokietijoje ir Čekijoje prieš energijos kainas, Europos politiką ir NATO rodo, kad Kremlius toliau bando pakirsti europiečių pasitikėjimą demokratinėmis vyriausybėmis bei poliarizuoti ir destabilizuoti Vakarų politiką.

Visgi, ES dabar kuria mišrų priemonių rinkinį, skirtą kovoti su grėsmėmis ir Rusijos propagandos kampanijomis. Jei karas Ukrainoje tęstųsi ilgiau, Rusijos propagandistai ieškos naujų būdų patekti į Europos erdvę.

Kita labai aktuali tema yra buvusių aukščiausio lygio Europos politikų tarnystė Kremliui. Rusijos energetikos įmonėse iki karo Ukrainoje pradžios buvusių politikų iš ES šalių skaičius indikavo Kremliaus augančią įtaką Europos politiniame elite.

Paminėtini buvę vyriausybių vadovai ir ministrų kabineto nariai, tokie kaip buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, buvęs Austrijos kancleris Wolfgangas Schüsselis, Prancūzijos ekspremjeras Françoi Fillonas, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl. Minėtų aukščiausio lygio politikų darbas Rusijos energetikos įmonėms bei siejami artimi ryšiai su Putinu yra ne tik politinė korupcija, tačiau ir Europos bei jos vertybių išdavystė.

Tokie atvejai reikalauja jau anksčiau Europos Parlamente aptartų priemonių, kaip pavyzdžiui 2022 m. gegužės mėn. patvirtintoje rezoliucijoje dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES. Dokumente nurodytas raginimas tiesiogiai įvesti sankcijas politikams, kurie yra siejami finansiniai ryšiais su Kremliumi. Politikai, kurie taip pat užsiima Putino politikos Europoje lobizmu bei advokatauja jo režimui, taip pat turėtų būti lygiaverčiai baudžiami, kaip ir kiti Kremliuje.

Todėl tokius siūlymus dėl politikų skaidrumo ir korupcijos prevencijos reikėtų svarstyti aukštesniuose ES lygmenyse. Rusijai pralaimint karą Ukrainos teritorijoje, ji jau ieško potencialių sąjungininkų ir užtarėjų Europoje, kurie galbūt ateityje padėtų Putinui išlaikyti palankias derybines pozicijas.

Kontrpropagandos teiginiai turi būti taiklūs ir lengvai suprantami.

Todėl norint išvengti Rusijos purvinos propagandos, sankcijos ir tolesnis spaudimas Kremliui padės riboti Putino įtaką Europoje. Naujai siūlomas aštuntasis ES sankcijų Rusijai paketas apima naftos kainų viršutines ribas, naujus draudimus importuoti ir eksportuoti plieną, medieną, mašinas, aviaciją, plastiką,

chemikalus už 7 mlrd. taip pat numatomos sankcijos naujiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms.

O pabaigoje noriu priminti, kokie yra efektyvios konrtapropagandos bruožai. Pirma. Į propagandinį melą atsikirsti sakant tiesą (nes neįmanoma paneigti melo kitu melu). Antra. Kontrpropagandos teiginiai turi būti taiklūs ir lengvai suprantami (kitaip paskęsim diskusijų miglose). Trečia. Ji turi būti operatyvi, greita.

Akivaizdu, kad to pasiekti nelengva: juk Kremlius savo įmantrų melą rengia ilgai, kruopščiai ir negailint resursų. Tad turbūt svarbiausia – didinti kiekvieno piliečio nuovoką ir gebėjimą savarankiškai spręsti, kur melas, o kur tiesa. To Europa ir privalo siekti ne tik teisės aktais, bet ir per visuomenės švietimą ir jos sąmoningumo didinimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min