Vienas pagrindinių pridėtinio cukraus šaltinių – gaivieji gėrimai: juose esantis cukrus sudaro beveik pusę viso suvartojamo pridėtinio cukraus kiekio, jis greitai pasisavinamas, sukelia staigius gliukozės šuolius kraujyje ir prisideda prie diabeto ir kitų sveikatos sutrikimų. Lietuvoje šių sveikatos problemų taip pat sparčiai daugėja. Perteklinis cukraus vartojimas Lietuvoje – sisteminė problema, kuri ne tik didina sveikatos apsaugos išlaidas, bet ir trumpina gyvenimo trukmę.
Daugelis valstybių jau seniai suprato – norint siekti sveikesnės visuomenės, būtina riboti cukraus suvartojimą, šviesti visuomenę ir skatinti rinktis sveikesnius produktus. Vienas iš būdų – diferenciacija kainos atžvilgiu. Sveikatai kenkiantys ir priklausomybę skatinantys produktai turi kainuoti brangiau.
Pasaulinė praktika rodo, kad cukraus mokesčiai pasiteisino: jie ne tik skatina gamintojus keisti produktų sudėtį, bet ir verčia vartotojus rinktis sveikesnes alternatyvas. Ypač svarbu, kad taip vartotojai paskatinami domėtis produktų sudėtimi ir rinktis sveikesnes alternatyvas.
Jungtinėje Karalystėje vos per dvejus metus po cukraus mokesčio įvedimo daugiau nei pusė gamintojų sumažino cukraus kiekį savo gėrimuose, o bendras jų suvartojimas smuko daugiau nei 10 proc. Prancūzija šį mokestį taiko nuo 2012 m., rezultatas – mažesnis pridėtinio cukraus kiekis produktuose ir papildomos lėšos sveikatos apsaugai. Suomijoje ir Vengrijoje gamintojai taip pat prisitaikė – vietoj pigiausių, per saldžių receptūrų rinkai siūlomos sveikesnės alternatyvos.
Šie pavyzdžiai aiškiai rodo – cukraus mokestis yra veiksminga priemonė, priverčianti maisto pramonę prisitaikyti prie sveikesnių standartų. Tai paskatino Seime įregistruoti Cukraus turinčių gėrimų mokesčio įstatymo projektą.
Juo siūlomi pakeitimai leis papildyti valstybės biudžetą ir sumažinti perteklinį cukraus vartojimą. Keliu tikslą ne bausti gamintojus ir vartotojus, o paskatinti gamintojus peržiūrėti savo produktų sudėtį ir siūlyti sveikesnes alternatyvas.
Įgyvendinus panašius mokesčius kitose šalyse, pastebėtas teigiamas poveikis – sumažėjo cukraus suvartojimas ir su tuo susijusių sveikatos problemų atvejų. Prognozuojama, kad Lietuvoje šis mokestis galėtų prisidėti prie geresnės visuomenės sveikatos: finansiškai – nes surinktų mokesčių dalis bus skiriama sveikatos apsaugai; visuomenės švietimo atžvilgiu – nes skatins vartotojus ir gamintojus rinktis sveikesnes alternatyvas.
Cukraus įstatymu siūlomas modelis numato progresinį cukraus apmokestinimą pagal jo kiekį gėrimuose. Jei gėrime yra nuo 5 iki 8 g cukraus 100 ml, jam būtų taikomas 0,10 Eur/l mokestis, o jei cukraus kiekis viršija 8 g/100 ml – 0,30 Eur/l mokestis. Tuo tarpu gėrimai, kuriuose yra mažiau nei 5 g cukraus, būtų neapmokestinami.
Tai užtikrins aiškią paskatą mažinti cukraus kiekį produktuose ir skatins gamintojus siūlyti sveikesnius pasirinkimus bei padės aiškiai atskirti sveikus ir nesveikus produktus rinkoje. Tikimasi, kad toks mokestis skatins gamintojus investuoti į alternatyvas ir suteiks vartotojams daugiau galimybių rinktis sveikesnius produktus be papildomos finansinės naštos.
Ekonominė įstatymo nauda – surinktos lėšos iš cukraus mokesčio galėtų būti panaudotos sveikatos apsaugos sistemos stiprinimui, sveikatingumo programų įgyvendinimui ar visuomenės švietimui apie sveiką gyvenseną.
Cukraus mokestis yra ne tik ekonominis, bet ir socialinis įrankis, galintis prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo. Tai svarbus žingsnis, kurio poveikis sveikatai ir gyvenimo kokybei gali būti ilgalaikis. Svarbu tinkamai pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir sukurti sistemą, kurioje sveikesnis pasirinkimas nebūtų prabangos reikalas, o gamintojus ir verslus skatintų prisitaikyti ir pasiūlyti daugiau sveikesnių alternatyvų.
Cukraus turinčių gėrimų mokestis – vienas efektyviausių būdų skatinti rinkos pokyčius ir padėti vartotojams rinktis sveikesnius produktus. Svarbu suprasti, kad gamintojai turės prisitaikyti prie pokyčių ir siūlyti sveikesnes alternatyvas.
