Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 20d. 16:11

Mantas Zakarka: Latviai su estais kariauja akcizo karus, o mums tai nerūpi

Mantas Zakarka Ateinančių metų biudžeto tvirtinimo vingiai, regis, sumuš visus antilogikos rekordus. Jei paprastai sutariama, kad valdžia turėtų reguliuoti rinką taip, kad visi turėtų lygias teises, Lietuvoje ji tampa įrankiu sužlugdyti pasirinktas verslo sritis, o kartu ir su ja susijusius ūkio subjektus. Nesunku nuspėti, kad esant atvirai ekonomikai tuo pasidžiaugs tik kaimynai. Pasienyje su Lietuva įsikūrę Lenkijos prekybininkai jau seniai mokosi lietuvių kalbos, netrukus tą patį pradės daryti ir latviai.

Pažiūrėjus 12 metų statistiką, stipriojo alkoholio pardavimai, lyginant su kitomis alkoholinių gėrimų rūšimis, yra vieni labiausiai sumažėjusių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nuo 2006-ųjų stipriųjų gėrimų realizacija sumažėjo 42 proc., palyginimui alaus – 26 proc.

Toks kritimas nestebina, žinant, kad stiprieji gėrimai yra daugiausiai apmokestinta alkoholinių gėrimų rūšis. Šiuo metu stipriesiems gėrimams taikomas apmokestinimas siekia 1832 eurus už hektolitrą, vynui už tą patį kiekį tenka sumokėti 1409 eurus akcizo, o alui – 7,11 euro už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos hektolitre.

„Spirits Europe“ duomenimis, esame ketvirti Europos Sąjungoje pagal mokesčių dydį vynui, aštunti – pagal mokesčius stipriajam alkoholiui ir dvylikti alaus kategorijoje.

Latviai su estais pasimokė, o mes lipame ant to paties grėblio, nuo kurio jie ką tik nulipo.

Pagal akcizo dydį etilo alkoholiui esame regiono lyderiai. Lietuvoje jis dabar siekia 1832 eurus už hektolitrą, Lenkijoje – 1333 Eur, o Latvijoje – 1564 Eur.

Verslo logika sako, kad su stipriųjų gėrimų akcizais jau dabar persistengta. Tačiau ką daro mūsų valdžia? Ateinančiais metais stipraus alkoholio verslo diskriminacija bus dar didesnė nei anksčiau – Seimo finansų ir biudžeto komitetas jau pritarė Finansų ministerijos siūlymui nuo 2020 m. kovo 1 d. padidinti akcizo už gryno etilo alkoholio hektolitrą tarifą 10,5 proc. – nuo 1832 iki 2025 eurų.

Ir nesvarbu, kas vyksta aplink ir ką sako ekonominė logika. Latviai su estais pasimokė, o mes lipame ant to paties grėblio, nuo kurio jie ką tik nulipo. Greitai aplenksime net Estiją, kurioje dėl kaimynystės su itin aukštus mokesčius alkoholiui turinčios Suomijos istoriškai buvo didžiausi akcizai, šiuo metu siekiantys 1881 eurą už hektolitrą etilo spirito.

Į šiaurę nuo mūsų vyksta alkoholio akcizų karas. Nuo šių metų pradžios Latvijoje akcizas etilo alkoholio hektolitrui siekė 1840 eurų, tačiau Estijai rugsėjį sumažinus šį akcizą iki 1881 euro (nuo 2508 eurų), Latvijos valdžia reagavo greitai ir laikinai, iki kitų metų kovo 1-osios, „nuleido“ šį mokestį savo šalyje iki 1564 eurų.

Ar Lietuva pasekė Latvijos pavyzdžiu ir sureagavo į tai, kas vyksta į šiaurę nuo mūsų? Ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos situacija šiuo atžvilgiu dar prastesnė nei Latvijos, nes turime sieną su Lenkija, kur stipriam alkoholiui taikomas 1,5 karto mažesnis tarifas ir kur važiuoti savaitgaliais apsipirkti daliai lietuvių jau tapo įpročiu.

Tačiau realiai, jei nekris alkoholio vartojimo apimtis, nedidinant akcizo kitąmet būtų surinkta apie 8 mln. daugiau.

Mes dar labiau padidinsime akcizus! Akcizo etilo alkoholiui didinimo šalininkai teigia, jog prekybos su Latvija pusiausvyra išliks, nes Latvijoje akcizas etilo alkoholiui šiemet buvo sumažintas laikinai, tik iki kitų metų kovo 1-osios, o nuo šios dienos, kaip planuojama ir Lietuvoje, jis vėl pakils.

Bet pas mus PVM kažkada irgi buvo padidintas laikinai ir tas „laikinai“ jau tęsiasi dešimt metų. Iš tikrųjų niekas nežino, kaip pasielgs latviai, nes neigiamas užkeltų akcizų pasekmes jie pajuto labai aiškiai ir greitai reagavo. Gal pratęs mažesnio akcizo terminą, gal nustatys naują akcizą, bet net jei pakels iki anksčiau buvusio dydžio, jis vis tiek bus mažesnis nei planuojamas Lietuvoje.

Latvijos valdžia kol kas nėra priėmusi sprendimo, kaip elgsis toliau, o prekybininkai jau dabar ėmėsi aktyvių veiksmų, kad padidintas akcizas nebūtų sugrąžintas. Neseniai Rygoje įvyko Vidzemės regiono, esančio prie sienos su Estija, verslininkų piketas, raginantis atsisakyti planų didinti akcizą etilo alkoholiui.

Latvijos verslininkai paskaičiavo, kad toks žingsnis gali šaliai kainuoti apie 500 mln. eurų – tiek susidarys dėl verslininkų bankrotų, negautų pajamų iš kitų sričių, kur išlaidauja į Latviją apsipirkti atvykę turistai, padidėjusių išlaidų socialinei paramai bankrutavus prekybos įmonėms.

Lenkijoje akcizas etilo alkoholiui yra apie 1,5 karto mažesnis nei Lietuvoje.

Finansų ministerija argumentuoja, jog padidintas akcizas padės surinkti papildomus 10 mln. eurų į biudžetą. Tačiau realiai, jei nekris alkoholio vartojimo apimtis, nedidinant akcizo kitąmet būtų surinkta apie 8 mln. daugiau. Tiek šiemet prarasta dėl to, kad žinodami apie akcizo didinimą mažmenininkai užsipirko alkoholio iš anksto, dar 2017-aisias. Nusprendus didinti akcizą, tikėtina, ši istorija pasikartos.

Tad ar tikrai logiška priimti diskriminacinius įstatymus, kurie palies ne tik alkoholį, bet ir kitas sritis. Pasienio regionuose su Lenkija ir Latvija dar labiau sumažės parduotuvių, o ten pirkti alkoholio išvykstantys tautiečiai greičiausiai apsirūpins ir kitais produktais.

Vien Lenkijoje, Vilniaus universiteto skaičiavimu, kasmet išleidžiame apie 400 mln. eurų. Dabar atidarysime antrą frontą ir panašiai tiek atiduosime Latvijos verslininkams, nes jų valdžia pragmatiškesnė.

Mantas Zakarka yra Legalaus verslo aljanso vadovas.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min