Vis dėlto po tragiškos keturmečio Matuko mirties viešojoje erdvėje iki šiol netrūksta naujienų apie prieš savo atžalas nusikaltusius tėvus. Abejingų akivaizdžiai nepaliko ir nuo veganinės mitybos nusilpusio kūdikio istorija. Kur baigiasi vaiko auklėjimas ir prasideda tyčinis žalingas elgesys? Kokia atsakomybė dėl tokio elgesio taikoma tėvams? Su kokiomis situacijomis susiduria teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas?
Kaip bebūtų keista, Lietuvoje būtent tėvai, įtėviai, teisėti globėjai ar kiti vaikus globojantys asmenys dažnai skriaudžia tuos, kuriuos turėtų labiausiai mylėti ir saugoti. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017 m. nuo tėvų, patėvių, įtėvių bei globėjų nusikalstamų veikų galimai nukentėjo 1245 vaikai. Paprastai priešingas teisei veikas prieš savo vaikus padarę tėvai sulaukia bausmės teismuose, tačiau visi suvokiame ir pripažįstame, kad oficiali statistika nefiksuoja nuolat neprižiūrimų ir skriaudžiamų vaikų, kurie nedrįsta niekam pasipasakoti apie artimoje aplinkoje patiriamą smurtą ar nepriežiūrą.
Lietuvoje už smurto prieš vaiką atvejį dabartiniai įstatymai numato trijų rūšių atsakomybę: civilinę, administracinę, o pavojingiausiais atvejais net ir baudžiamąją.
Teismai apriboja tėvų ar globėjų valdžią tik dviem atvejais: kai vaiko gyvybei ir sveikatai gresia realus pavojus arba yra įrodytas ilgalaikis neigiamas poveikis vaiko raidai
Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų auklėjimo ir gyvenimo sąlygos netenkina pagrindinių vaiko fizinių, emocinių ir socialinių poreikių, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Verta pažymėti, kad vaiko atėmimas iš šeimos atlieka ne nubaudimo funkciją, bet greičiau auklėjamąją, prevencinę paskatą tėvams arba globėjams keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.
Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai nepilnametis dėl tėvų nepriežiūros valkatauja, daro priešingas teisei veikas, yra nemaitinamas, išsekęs ir netvarkingas. Tam, kad vaiko poreikiai nebūtų piktybiškai ignoruojami, pirminę pagalbą, paramą ir paslaugas tėvams teikia Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, todėl teismai apriboja tėvų ar globėjų valdžią tik dviem atvejais: kai vaiko gyvybei ir sveikatai gresia realus pavojus arba yra įrodytas ilgalaikis neigiamas poveikis vaiko raidai.
Jei nepilnamečiai vaikai, būdami tiesioginėje tėvų ar globėjų priežiūroje, vartoja alkoholinius gėrimus, rūko arba atlieka kitus teisei priešingus veiksmus, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą įstatymai numato administracinę nuobaudą – įspėjimą, o nusižengimui pasikartojus – baudą nuo dešimties iki šimto eurų su įpareigojimu dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, sveikatos priežiūros bei smurtinio elgesio keitimo kursuose.
Baudžiamoji atsakomybė yra nustatoma už labiausiai pavojingas veikas šeimos ir vaikų interesams: vaiko pagrobimą, sukeitimą, pirkimą, pardavimą, palikimą ilgą laiką be priežiūros, įtraukimą į nusikalstamą veiką, vaistų, alkoholio ar kitų apkvaišinančių priemonių vartojimą, išnaudojimą pornografijai, vengimą išlaikyti vaiką, smurto naudojimą ir t.t.
Kita vertus, paminėtinos ne taip jau retai pasitaikančios baudžiamosios bylos, kuriose tėvai ar globėjai yra teisiami už neapgalvotas veikas auklėjant ir prižiūrint savo vaikus. Pavyzdžiui, teismas ne kartą yra nustatęs, jog tėvai turi tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata, laiku vesti pas gydytoją apžiūrai, antraip nekokybiškos, neracionalios ir nepakankamos mitybos keliama žala gali baigtis mažamečio mirtimi nuo išsekimo. Teismų praktikoje pasitaiko ir kraštutinių atvejų, kai tėvai iš viso nesirūpina savo vaikais, pavyzdžiui, nemaitina, neprausia ar palieka vaiką vieną be priežiūros ilgą laiką.
Jeigu kalbame apie smurto šeimose problemą, pastebime, jog dalis tėvų nesuvokia, kas yra žiaurus elgesys – tai gali būti tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus. Taigi, akcentuojant fizinių bausmių draudimą, nereikėtų pamiršti, kad egzistuoja įvairios tėvų smurto formos, galinčios užtraukti baudžiamąją atsakomybę teisme.
Nepilnamečio nukentėjusiojo bylos atsiradimas teisme yra galutinė vaiko teisių gynimo stadija, kai vaiką nuskriaudęs asmuo nubaudžiamas ir triumfuoja teisingumas. Deja, toks vaikas jau būna patyręs neteisėtą artimiausių jam žmonių poveikį, jis išsigandęs, gyvena apimtas nuolatinės baimės ir įtampos. Prie realaus pokyčio mūsų visuomenėje efektyviau prisidėtų prevencinės priemonės: visuomenės švietimas, bendruomenių sąmoningumo formavimas, šios srities nevyriausybinių organizacijų kūrimo skatinimas. Tėvai ir vaikai turėtų žinoti, kad, ištikus bėdai, jiems bus ištiesta pagalbos ranka.
Marijus Kursevičius yra Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas.
