Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 11d. 15:37

Marius Skarupskas: Kodėl mokslininkai nemotyvuoti kurti naujų produktų?

Marius Skarupskas Naujo produkto pasiūlymas rinkai šiandien tampa viena svarbiausių žaidimo versle taisyklių. Todėl įmonės nuolatos turi sukti galvą, kuo galėtų nustebinti vartotoją. Naujoms idėjoms sukurti geriausias verslininko pagalbininkas galėtų būti mokslininkas. Galėtų būti, bet ar visada yra?

Pagal susiklosčiusią tradiciją Lietuvoje valstybės biudžeto lėšos universitetams skiriamos už mokslo veiklos rezultatus – mokslinius straipsnius, monografijas, ataskaitas ir pranešimus mokslinėse konferencijose, bet ne už mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą praktikoje, gamyboje, versle.

Valstybiniuose universitetuose dirbantys mokslininkai neskatinami vykdyti eksperimentinės plėtros, kurios rezultatai gali būti pritaikyti versle. Ši veikla nevertinama ir už jos rezultatus valstybė neskiria finansavimo.

Todėl, skatinant mokslininkus prisidėti prie naujų produktų kūrimo, būtina nedelsiant keisti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavimo ir įtvirtinti, kad eksperimentinės plėtros veikla būtų laikoma tokia pat svarbia, kaip ir moksliniai tyrimai. Tai iš esmės sustiprintų mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Skatinant mokslininkus prisidėti prie naujų produktų kūrimo, būtina nedelsiant keisti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansavimo.

Lietuvoje 99,7 proc. įmonių sudaro mažosios ir vidutinės įmonės ir dauguma jų negali sau leisti turėti padalinių, kuriuose remiantis moksliniais tyrimais būtų kuriami arba tobulinami produktai, komercinami mokslo tyrimų rezultatai.

Dėl šios priežasties įmonės minėtas mokslininkų paslaugas turi pirkti iš mokslo ir studijų institucijų, turinčių reikiamą kompetenciją ir infrastruktūrą. Nors daugeliu atvejų šios institucijos disponuoja moksline ir technologine įranga, reikalinga naujiems produktams maketuoti ir net jų prototipams kurti, tačiau dėl pasenusių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų nėra finansiškai motyvuotos tai atlikti.

Įmonės, investuojančios į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, dažnai sukuria konkurencingus produktus ir sulaukia pripažinimo. Pavyzdžiui, prototipas, kuris ateityje gali pakeisti rentgeno įrangą odontologų kabinetuose ir kuris smarkiai sumažins spinduliuotės poveikį pacientams, sukurtas verslo įmonei bendradarbiaujant su vienu iš Lietuvos universitetų.

Kita įmonė, bendradarbiaudama su partneriais ir vienu iš Lietuvos universitetų, sukūrė dėvimų jutiklių ir duomenų analizės sistemą, paprastai kalbant, išmaniuosius marškinėlius, fiksuojančius dėvinčiojo kvėpavimą, temperatūrą, širdies ritmą. Šis sprendimas padės vartotojui valdyti savo gyvenimo būdą, gerinti sveikatingumą realiuoju laiku stebint ir analizuojant organizmo siunčiamus signalus.

Taigi, norint mokslininkus motyvuoti bendradarbiauti su verslu, atliekant jų poreikius atitinkančius užsakymus, pirmiausia turi būti sukurtas tinkamas teisinis reglamentavimas, kuris leistų finansuoti mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą versle.

Marius Skarupskas yra ūkio viceministras

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min