Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Martynas Nagevičius: Ar nuo valstiečių priklausys Lietuvos energetikos politika?

Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rinkimus laimėjo su „Darnios Lietuvos Vyriausybės programa“, kurios energetikos dalyje didžiausias dėmesys yra numatomas ne stambiems infrastruktūriniams projektams, o decentralizuotos energetikos iš atsinaujinančių išteklių plėtrai. Taip pat – skirstomųjų elektros tinklų prisitaikymui prie decentralizuotos energetikos plėtros, jų skaitmenizavimui, aktyvių vartotojų-gamintojų kiekio gausėjimui.
Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Gana nemažai dėmesio programoje taip pat skiriama energijos vartojimo efektyvumo didinimui. Programoje numatytas stambių energetikos įmonių įpareigojimas diegti energijos taupymo programas vartotojams. Iš didžiųjų projektų paminėti tik sinchronizacija su kontinentiniais Europos elektros tinklais, besipriešinant elektros importui iš Astravo AE, ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra, kuri leistų dar sparčiau vystyti saulės ir vėjo energetiką.

Turbūt natūralu būtų tikėtis, kad partija, laimėjusi rinkimus, būtent savo programą ir vykdytų. Ypač turint mintyje, kad tiek Vyriausybei, tiek Energetikos ministerijai vadovauti bus paskirti būtent valstiečių, o ne jų koalicijos partnerių socialdemokratų deleguoti asmenys.

Tačiau praėjusią savaitę naujam valstiečių premjerui Sauliui Skverneliui pristačius kandidatus į ministrus, kai kurie politiniai apžvalgininkai suabejojo, ar naujoji Vyriausybė iš tikrųjų vykdys LVŽS rinkimų programą.

Kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas iš tiesų – kiek netikėta kandidatūra. Buvęs konservatorių Vyriausybės Arvydo Sekmoko vadovaujamos Energetikos ministerijos viceministras, kuravęs strateginius projektus, taip pat ir Visagino AE projektą, prieš kurį griežtai pasisakydavo ir pasisako LVŽS. Ž.Vaičiūnas buvo būtent tas žmogus, kuris asmeniškai pasirašė preliminarią Visagino AE statybos sutartį ir gana aktyviai agitavo už šį projektą.

Visgi, pripažindamas, kad būtent tokio kandidato pasirinkimas yra politiškai gana drąsus ir gal net kontroversiškas sprendimas, nepulčiau iš karto laidoti visų valstiečių planų, surašytų jų programos energetikos dalyje.

Net patys geriausi profesionalai kartais yra linkę pasiduoti vyraujančiai politinei aplinkai, o 2011-2012 metais politinės aplinkos Lietuvoje spaudimas statyti Visagino AE, nepaisant vyraujančių pasaulio tendencijų, buvo tikrai stiprus. Galų gale, net geriausi profesionalai kartais klysta ir tai yra normalu, negerai būtų žmogų pasmerkti visam likusiam gyvenimui vien dėl kažkada padarytos klaidos.

Ypač, jei tas žmogus yra iš tikrųjų aukšto lygio profesionalas, kurio indėlio į Lietuvos ateities energetikos vystymą Lietuvai tikrai prireiktų. Juk Lietuvoje labai gerų energetikos profesionalų tikrai nėra daug, kad mes turėtume prabangą juos nurašyti už kažkada padarytas klaidas. Ž.Vaičiūnas pastaraisiais metais dirbo nuolatinėje Lietuvos Respublikos atstovybėje Europos Sąjungoje Lietuvos energetikos atašė, ši patirtis Lietuvai tikrai galėtų praversti.

Todėl visgi siūlyčiau palaukti su išvadomis.

Matyt, norint atsakyti į šio straipsnio pavadinime užduotą klausimą, geriausia būtų palaukti, kol Energetikos ministerija ir Vyriausybė pristatys naująją energetikos strategiją Seimui. Tai bus vienas pirmųjų naujos Energetikos ministerijos darbų. Tada pamatysim, kokie yra numatyti ilgalaikiai Lietuvos energetikos vystymo tikslai. Ar strategijoje bus atsižvelgta į Paryžiaus klimato kaitos susitarimuose numatytus tikslus iki antros šio amžiaus pusės atsisakyti iškastinio kuro vartojimo? Ar joje vis dar bus minima Visagino atominės elektrinės galimybė?

Taip pat per artimiausią pusmetį pamatysim, ar Lietuvos energetikos politikoje toliau vyraus tolesnė energetikos centralizavimo tendencija, plečiant valstybinių energetikos kompanijų įtaką, ar visgi bus pasukta energetikos decentralizacijos keliu, kaip žadama LVŽS programoje. Per pusmetį pamatysim, kam Energetikos ministerija teiks daugiau dėmesio – aplinkos, palankios namų ūkiams, smulkaus verslo, kaimo bendruomenėms investuoti į energijos gamybą, naudojant atsinaujinančius išteklius kūrimui, ar toliau bus ieškoma būdų, kaip padaryti, kad kuo lėčiau mažėtų gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje, siekiant ES paramos, išsiperkant SGD terminalą arba net išsiperkant jį iš paskolos, kurią atiduoti turės planuojami gamtinių dujų vartotojai mūsų amžiaus trečio dešimtmečio pabaigoje. Kiek bus skiriama dėmesio atsinaujinančios energetikos plėtrai, energijos efektyvumą didinančioms iniciatyvoms, o kiek bus imitacinės veiklos šiose srityje.

Manau, kad aiškesnes išvadas galėsime padaryti po gero pusmečio.

Martynas Nagevičius yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Liberalų Sąjūdžio partijos narys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant