TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Martynas Ubartas: Mielas Kaune, mes galime daugiau

Šaltinis: 15min
0
A A

Martynas Ubartas Kuris iš mūsų nesvajoja gyventi aplinkoje, kuri leistų nuolat augti ir tobulėti? Aplinkoje, kuri būtų natūraliai užprogramuota sėkmei ir kurioje tikslingai bei sklandžiai būtų ugdomi mūsų vaikai? Kuris iš mūsų nenorime, kad vaikui užaugus, jam nereikėtų emigruoti ieškant didesnių galimybių, o jo gimtajame mieste būtų sudarytos visos sąlygos tobulėti, dirbti, kurti šeimą? Turbūt visi apie tai pasvajojame, bet ką galime nuveikti, kad šie geri norai taptų realybe?

Paimkime pavyzdžiu miestą, kuriame gyvenu ir dirbu – tai sparčiai augantis Kaunas.

Daugelis kauniečių man neleistų sumeluoti – šis miestas yra lyg tiksinti bomba, kuri galėtų sprogti ir į šalis pažerti neribotas karjeros galimybes, tarptautinę patirtį turinčius talentus, verslo potencialą ir daugelį kitų svarbių dalykų jaunajai kartai, svarstančiai apie galimybę čia kurti savo ateitį. Kaip bebūtų – ši „bomba“ vis nesprogsta.

Kas penktas kaunietis – studentas

Kaunas yra pramonės, inovacijų, modernizacijos, kultūros ir sveikatos technologijų proveržio miestas, akademijos lopšys. Čia nestokojama įžūlumo ir nepaisoma nusistovėjusių standartų, kurie istorijoje visą laiką vaidino svarbiausią kultūrinį, revoliucinį ir kūrybinį vaidmenį.

Bet žinote, kuo Kaunas tikrai ypatingas? Tuo, jog studentų vaidmuo miesto vystymo procese užima itin svarbią vietą. Kas penktas Kaune gyvenantis asmuo – studentas. Tai pačią didžiausią gyventojų-studentų procentinę dalį turintis miestas Lietuvoje.

Studentai gelbėjo miestą ekonominės krizės metu, tik jų dėka buvo išlaikytas judrus ir patrauklus Senamiesčio ir Laisvės alėjos veidas – būtent jie palaikė miesto pulsą ir neleido to pamiršti Kauno svečiams.

Studentų iniciatyva buvo iškovotas ir naktinis viešasis transportas, kuris vėlyvuoju paros metu jaunimą saugiai pargabendavo į studentų miestelius. Ir nors studentai vykdo daug puikių iniciatyvų, kol kas mieste jų potencialas dar nėra tinkamai išnaudotas.

Problema ta, jog miestas neturi vieningos strategijos studentų traukos ir aplinkotvarkos užtikrinimo klausimu. Net ir minėtas naktinis miesto transportas buvo daugybę kartų naikintas ir vėl atkurtas. Neturime strategijos kaip tokį kuriančio ir imlaus jaunimo potencialą išlaikyti mieste po studijų baigimo.

Kiekvieną rugsėjį čia atvyksta tūkstančiai gabių ir žinių siekiančių jaunuolių, bet panašiai tiek pat išvyksta iš karto po diplomų įteikimo pavasarį, o juk būtent šie žmonės ir yra mūsų miesto pulsas. Ar galite įsivaizduoti Kauno miesto augimo tempus, jei visiems šiems jauniesiems kūrybos potencialams nė nekiltų noras išvykti kur kitur?

Kaunui – vienas, klasikinis universitetas

Norint sukurti bendrą miesto viziją ir puikias sąlygas jaunimui Kaune, toli pavyzdžių ieškoti nereikia: Dresdenas yra vienintelis Vokietijos miestas (neskaitant sostinės Berlyno), kuriame sparčiai daugėja jaunų žmonių, jaunų šeimų.

Taip yra tik dėl bendros miesto ir miesto aukštųjų mokyklų politikos, studentų ir absolventų atžvilgiu. Sukurtos laisvalaikio erdvės, amatų ir verslo inkubatoriai, būsto šeimoms pasiekiamumas duoda akivaizdžius rezultatus. Svarbiausia, miestas turi aiškią viziją jaunam žmogui, ją sėkmingai transliuoja ir jaunimas tuo tiki. Mielas Kaune, mes irgi galime daugiau.

Šiuo metu Kaunui taip pat labai reikalingas vienas, stiprus, Europos ir pasaulio mastu atpažįstamas ir vertinamas universitetas, kuriame būtų sutelktas stipriausias mokslinis potencialas ir studijų kokybė.

Vienas klasikinis universitetas Kaune pasiūlytų geresnę studijų ir mokslo kokybę, efektyvesnį lėšų naudojimą bei vienareikšmiškai didintų konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Savo teikiamų studijų kokybe Kauno universitetas trauktų studentus iš Azijos, Šiaurės Amerikos, Izraelio ir didelės dalies Europos.

Švietimas yra sritis, kur investicijų poreikio nekvestionuoja absoliučiai niekas. Šiemet švietimui skyrusi kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų, arba 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal skirtą finansavimą švietimui. Tuo tarpu ES švietimo finansavimo vidurkis siekia 4,9 proc. BVP.

Lietuvoje telpa pusė Vokietijos universitetų

Skaičiuojama, kad moderniausiose Europos valstybėse milijonui gyventojų tenka vienas stiprus universitetas. 6 mln. gyventojų turinti Danija neseniai baigė aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo etapą ir šiuo metu šalyje veikia 6 puikiai vertinamos ir tarptautiniame lygmenyje konkurencingos aukštosios mokyklos.

Vokietijoje, turinčioje 80 mln. gyventojų, veikia 80 aukštųjų mokyklų, o aukštojo mokslo sistemos optimizavimas ir universitetų jungimasis dar tik įgauna patirtį. Tuo tarpu Lietuvoje, turinčioje per 3 mln. gyventojų, veikia pusė tiek aukštųjų mokyklų, kiek Vokietijoje – net 40.

Išskirsčius finansus, aukštosioms mokykloms tenka po labai mažą dalelytę viso, švietimui skirto biudžeto, o to pasekmė – patys mažiausi dėstytojų ir mokytojų atlyginimai visoje ES.

Universitetams, kurie šiemet surinko vos 200 pirmakursių, valstybė atseikėja per 20 mln. eurų studijų procesui vykdyti. Nepaisant kasmetinio studentų skaičiaus ir kokybės kartelės kritimo, šių aukštųjų mokyklų biudžetai nemažėja, o tokių universitetų Lietuvoje turime dešimtis.

Pagalvokime, kiek būsimų talentų ir lyderių, inovacijų ir verslo kūrėjų išugdytume konsoliduotoje, stiprioje aukštojoje mokykloje Kaune ir kokį proveržį įvykdytume dirbdami išvien universitete, kuriame būtų sutelktas visas akademinis ir mokslo potencialas.

Juk būtent čia, Kaune, turime sukaupę stipriausias ir novatoriškiausias technologijas Baltijos regione, o mūsų mokslo slėniai nenusileidžia moderniausioms Europos sąjungos laboratorijoms, tačiau ar ne per mažai galimybių suteikiame juose pasireikšti jauniems, talentingiems žmonėms iš Lietuvos ir atvykusiems iš užsienio universitetų?

Vieta augti ir vešėti talentams

Studentams, kurie nori likti Kaune, Lietuvoje, ir čia kurti savo ateitį, siūlome stipriausią medicinos apsaugą, augti skatinančią akademinę kultūrą, moderniausias technologijas ir geriausias sąlygas jas kurti.

Kaune veikia stipriausi verslo, startuolių inkubatoriai, puikios mokyklos ir darželiai. Tai – bundanti terpė, kurioje gali augti ir bujoti talentai. Talentai, kuriuos šiandien per mažai puoselėjame ir per mažai į juos investuojame. Darome daug, kad jauni žmonės čia augtų, tačiau užaugus nepasiūlome jiems tinkamų sąlygų likti ir dirbti Kauno bei šalies labui.

Privalome turėti Kauno viziją jaunimui ir sukurti ateities kartai aukščiausio lygio terpę tobulėti.

Pasirinkus vieną kryptį, suvienijus tai, kas svarbiausia, apjungus ir sąžiningai išnaudojus visas miesto sąlygas, jaunimas norėtų čia augti, gyventi, dirbti ir tobulėti.

Pasitelkus kritinį mąstymą ir novatorišką kūrybą, Kaunas taptų išskirtiniu talentų miestu, kurį pasaulis pažintų visai kitame kontekste.

Martynas Ubartas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų reikalų direktorius.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Kaunas Studijos

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min