Rašau tai kaip Neringos savivaldybės tarybos narys, kuris su būsto prieinamumo problema susiduria ne teoriškai, o kiekvieną tarybos posėdį. Jau šiuo metu, apie 20 Neringos darbuotojų šeimų, laukia tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Dar apie 20 žmonių laukia socialinio būsto eilėje. Jau šiuo metu poreikis yra 40 būstų. Labai tikėtina, kad nieko nedarant, laukiančiųjų sąrašas ateityje tik ilgės.
Mokytojai, medikai, ugniagesiai, savivaldybės darbuotojai- žmonės, be kurių miestas negali funkcionuoti- neturi kur gyventi. Nekilnojamojo turto kainos seniai nebeatitinka vietinių atlyginimų, ilgalaikės nuomos pasiūla artėja prie nulio, o vis didesnė dalis gyvenamojo fondo keliauja į trumpalaikės nuomos platformas.
Problemos mąstą patvirtina šiais metais žurnalo „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu atliktas ekspertinis tyrimas ir pirmą kartą sudarytas išsamus savivaldybių reitingas. Būsto kategorijoje pagal būsto įperkamumo, perpildytų būstų, butų kainų, būsto išlaikymo naštos, gyvenamojo ploto, statybos leidimų, naujų būstų, daugiabučių renovacijos, šilumos kainos, namų kainos ir būsto pasiūlos gyventojams kriterijus, Neringos savivaldybė yra paskutinėje vietoje iš visų 60 Lietuvos savivaldybių.
Galima teigti, kad tai nėra vien Neringos problema. Tokią pat situaciją patiria dešimtys Europos kurortinių savivaldybių- nuo Šiaurės jūros salų iki Alpių kalnų kurortų. Tik vienas esminis skirtumas: jos jau veikia ir sprendžia problemas, o Neringos savivaldybė- ne.
Pamoka iš buvusios pionierių stovyklos
Kaip ši problema atrodo praktikoje, geriausiai iliustruoja viena konkreti Nidos istorija, kurią seku nuo 2022 metų.
Buvusios pionierių stovyklos teritorijoje vystytojas stato 8 naujus gyvenamuosius statinius su 52 butais. Taryba pritarė taikos sutartims su vystytoju, nors Generalinė prokuratūra buvo aiškiai nurodžiusi, kad projektas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o Aplinkos ministerija- kad teritorijoje turėtų vyrauti mažaaukštė statyba, ne daugiabučiai.
Bet svarbiausia detalė yra kita. Prokuroro nutarime fiksuojama, kad ši teritorija nuo 1994 metų Generaliniu planu buvo numatyta savivaldybės gyvenamajam fondui- savivaldybės priklausančių gyvenamųjų namų sklypams. Trijų žvejo tipo namų su 12 butų. Mūsų žmonėms.
52 butai atitenka laisvai rinkai. Nė vienas iš jų nėra skirtas savivaldybės būstui. Nė vienos sąlygos vystytojui nebuvo iškelta. Teritorija, trisdešimt metų buvusi skirta bendruomenės poreikiams, buvo atiduota be jokio viešojo intereso apsaugos.
Ką daro Europos savivaldybės?
Neringos situacija nėra unikali. Unikalu yra tik tai, kad nieko nedaroma. Nes Europoje kurortinės savivaldybės ar dideli miestai, patiriantys identišką spaudimą, jau seniai sukūrė veikiančius modelius.
Sylto sala Vokietijoje- turbūt artimiausias Neringos analogas Europoje. Šiaurės jūros sala, ribotos teritorijos, intensyvus turizmas, darbuotojai priversti kasdien važinėti nuo žemyno. Salos savivaldybė įsteigė būsto bendrovę, kuri nuomoja butus tik nuolatiniams gyventojams. Dünenpark projekte pastatyti 300 būstų su griežta sąlyga: tik pirminė gyvenamoji vieta. Nuoma- nuo 6,50 EUR už kvadratinį metrą. Žemės registre įrašytos sutartinės baudos iki nusavinimo, jei butas paverčiamas atostoginiu.
Vienoje nuo 2019 metų galioja taisyklė: kiekviename naujame projekte, viršijančiame 5 000 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, du trečdaliai butų privalomai skiriami reguliuojamai nuomai. Privatus vystytojas stato- savivaldybė diktuoja sąlygas. Pelno ribojimo principu veikiančios būsto asociacijos kasmet pastato apie 5 000 butų, kuriuose nuoma dengia tik faktines sąnaudas.
Baskų krašte Ispanijoje veikia dviejų lygių sistema. Bizigune programa mobilizuoja jau esamus tuščius privačius būstus- savininkas šešeriems metams perduoda valdymą valstybinei agentūrai, gauna garantuotą nuomą ir draudimą, o agentūra nuomoja būstą žmonėms, kurių pajamos nepakankamai didelės laisvai rinkai. Šalia to ką tik paskelbta koncesijos programa: per dešimtmetį verslas pastatys 10 000 nuomojamų būstų, kuriuos valdys ir skirstys savivaldybė.
Danijoje savivaldybės turi teisę ketvirtadalį visų socialinio būsto butų skirti prioritetinėms darbuotojų grupėms- mokytojams, medikams, ugniagesiams. Pandemijos metu Kopenhagoje pusė laisvų butų buvo skirta pirmosios linijos darbuotojams.
Visur veikia ta pati logika: privatus sektorius stato- savivaldybė saugo viešąjį interesą ir užtikrina, kad dalis būstų liktų bendruomenei.
Kas įmanoma jau dabar?
Nepaisant to, kad Lietuvoje egzistuojanti patalpų paskirčių priskyrimo sistema yra atgyvenusi, gremėzdiška ir pernelyg biurokratiška, nė vienam iš šių modelių nereikia nacionalinių įstatymų pakeitimų. Viskas priklauso nuo savivaldybės valios ir gebėjimo derėtis.
Neringa jau dabar gali steigti savivaldybės būsto bendrovę, kuri valdytų nuomojamą fondą ir skirstytų būstus pagal prioritetų sistemą- kaip Sylto KLM Sylter Wohnen. Tai nereikalauja nieko daugiau nei politinės valios ir savivaldybės tarybos sprendimo.
Kiekviename naujame statybos projekte savivaldybė jau dabar gali derėtis su vystytoju dėl koncesijos tipo sąlygų: vystytojas stato, savivaldybė ilgalaikei sutarčiai perima dalies butų valdymą ir nuomoja reguliuojama kaina. Vystytojas gauna stabilią, garantuotą grąžą be rinkos rizikos- tai ne labdara, o abipusiai naudingas sandoris, veikiantis Vienoje, Baskų krašte ir dešimtyse kitų Europos savivaldybių.
Ir kiekviename projekte, kuriame savivaldybė dalyvauja- ar tai būtų žemės suteikimas, ar teritorijų planavimo sprendinių derinimas, ar taikos sutartys teismuose- galima ir reikia kelti sąlygą: dalis būstų lieka bendruomenei.
Pionierių stovyklos atveju nieko panašaus nebuvo padaryta. Tai buvo viena iš paskutinių realių galimybių sukurti savivaldybės būsto fondą Neringoje- teritorijoje, kuri trisdešimt metų buvo skirta būtent tam.
Kuršių nerijoje laisvos žemės nebėra. Kiekvienas sklypas, kiekvienas projektas yra neatsinaujinantis resursas. Jei savivaldybė neišmoks derėtis dėl viešojo intereso kiekviename iš jų- Neringoje ims trūkti ją kasdien kuriančių žmonių, nes jie neturės kur gyventi.
Europos kurortinės savivaldybės šią pamoką jau išmoko. Laikas ją išmokti ir mums.
