Aš jus noriu pavedžioti po šiek tiek kitokią ekskursiją, kuri nemažiau įdomi, nors ir akiai ne tiek patraukli. Sovietmečio išauginti, nepriklausomybės metais numarinti ir dabar bundantys kaip feniksai iš pelenų – industriniai pastatai, kurių galima rasti vos ne kiekviename didesniame Lietuvos mieste.
Pasidairykime po Kauno centrą, kuriame stūkso, amžinatilsi, „Lituanikos“ gamykla; ant Žaliakalnio kalno – radijo gamykla, kuri glaudžia firmas, biurus, bet dalis jos yra avarinės situacijos; traukinių stoties panoramoje šešėlį meta apleista vaistų gamykla bei „Pergalės“ gamyklos kompleksas. O dar gražusis Panemunės landšaftas apgriozdintas fabrikais, veikiančiais ar tiesiog griūvančiais.
Keista, kaip didžiulės gamyklos, kuriuos buvo daugybės žmonių pragyvenimo šaltinis ir ekonominės plėtros sraigteliai, tapo visiškai nereikalingos. Fundamentalūs sovietiniai paminklai palikti laiko teismui: dauguma jų sunkios avarinės situacijos, o praeiviams tiesiog „namai vaiduokliai“. O gal čia tas pats kaip su socialistinio realizmo skulptūromis, kurios po Nepriklausomybės buvo nuimtos iš viešųjų erdvių ir atsidūrė Grūto parke? Gal čia dar vienas neigimas savo istorijos ir vis dar skaudulių nešiojimas širdyje?
Gal čia dar vienas neigimas savo istorijos ir vis dar skaudulių nešiojimas širdyje?
O man patinka pasivaikščioti po senas gamyklas, cechus: painius koridoriai, kurie primena labirintus, didžiules sales, kabinetus, kuriuose dar galima rast pageltusių dokumentų, „ Kosmosas“ cigarečių pakelį ar kitokių, keistų daiktų daiktelių. Pastatai vis dar pasakoja savo istoriją, tokią netolimą, bet man jau svetimą.
Laikas nuo laiko šiuos pastatus prisimena jaunieji menininkai, kuriems šie pastatai suteikia nevaržomą laisvę pasireikšti, o kartais erdvė tiesiog tampa simboliu kūrėjo koncepcijoje. Gamyklos salės virsta parodų salėmis, spektaklių ar performansų vietomis ar klipų filmavimo aikštele. Šiuolaikinis menas istorijos neneigia ir jos nebando pateisinti, o tiesiog savaip ją interpretuoja.
Rudenį „Lituanikos“ gamykla pasitarnavo Kauno šokio teatrui „Aura“, kurioje publikai buvo parodytas bendras „Auros“ ir dviejų ispanų teatrų projektas – „Atvirų akių panorama“. Režisierė Dalia Ibelhauptaitė pristatydama elektroninę operą „XYZ“ pasirinko netradicines vietas: Vilniuje esantį menų fabriką „Loftas“ ir kino teatrą „Lietuva“, o Kaune – „Pergalės“ angarą, metalo gamyklą.
Taipogi, vakarėlių organizatoriai nevengia pasinaudoti gamyklų erdviomis salėmis ir išskirtinėmis pastatų istorijomis. Argi neįdomu apsilankyti vaistų ar radijo gamykloje, duonos kepykloj ar spaustuvėje? Na ir kas, kad bateliai taps dulkini, tualetai tik „Toi toi“ ar sienos šiek tiek teplioja – tokie vakarėliai tampa nepamirštami net su visais minusais.
Prieš du metus Kaune nugriaudėjo galingas renginys, prikėlęs vaistų gamyklą, „Opus insanitus“, kuris pademonstravo, kad ir po stogu gali vykti festivalis. Radijo gamyklos sienos primena legendinius „Terra“ vakarėlius, kurie visada buvo originalūs ir siūlantys gerą elektorinės muzikos dozę. Prieš kelis metus Kaune netrūko vakarėlių netradicinėse vietose, kurie iki šiol išlieka atmintyje. Reikia tikėtis, kad organizatoriai dar turi kuom nustebinti.
Vilniuje, buvusioje spaustuvėje, įsikūrė klubas „Aparat“, kuris alsuoja alternatyvą ir lankytojams siūlo kitokią elektroninę muziką nei įprastuose klubuose.
Taipogi, plinta nauja mada, užgimusi Amerikoje, išplitus Vakarų Europoje ir atėjusi pas mus – butų įrengimas pramoniniuose pastatuose, t. y. loftai. Iš naujo atrastos Kauno Žemųjų Šančių kareivinės, kurios tapo moderniais butais, menininkų dirbtuvėmis ar biurais. Vilniuje, kitaip nei kituose miestuose, loftai sparčiai populiarėja, kurie įsikuria buvusiame mokslinių tyrimų institute, šlifavimo staklių gamykloje, kuro aparatūros gamykloje ir kt. Šią naują tendenciją galima būtų pavadinti apleistų industrinių pastatų išsigelbėjimu, prikėlimu naujam gyvenimui.
Telieka viltis, kad industriniai pastatai neišnyks iš miesto peizažo, o atgims kaip feniksas iš pelenų, tapdami funkcionalūs ir pastebimi ne vien miestiečiams, bet miesto svečiams, kaip istoriniai paminklai atradę savo vietą šiuolaikinėje visuomenėje.
