Mindaugas Kiškis: Kada turim teisę būti pamiršti internete?

"Teisė būti pamirštam internete" keletą metų yra privatumo teisės aktualiausia tema. 2014 m. gegužės 13 d. Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje Google prieš AEPD ir Gonzalez, kuriame pirmą kartą patvirtino asmens “teisę būti pamirštam” internete ir nustatė jos sąlygas.
Mindaugas Kiškis
Mindaugas Kiškis / Asmeninio albumo nuotr.

ESTT išaiškino, kad automatinis, nuolatinis ir sisteminis informacijos internete pateiktos naršymas yra laikomas duomenų „rinkimu“ asmens duomenų teisinės apsaugos prasme.

Pareiga riboti informaciją paieškos rezultatuose gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar informacija pašalinta, ar prieinama originaliuose tinklapiuose.

Paieškos įrankių valdytojas indeksavimo robotų pagalba gauna, fiksuoja ir sistemina naršomą informaciją, kurią vėliau išsaugo savo duomenų bazėse ir pagal poreikį teikia ir skelbia ją interneto paieškos paslaugų vartotojams paieškos rezultatų forma. Šios operacijos su informacija laikytinos duomenų tvarkymo veiksmais, o juos atliekantis paieškos paslaugų tiekėjas – duomenų valdytoju, asmens duomenų teisinio reguliavimo prasme.

Paieškos įrankių veikla viešinant informaciją internete iš esmės padidina viešumą, kurį informacijai suteikia pirminiai informacijos šaltiniai (tinklapiai), todėl paieškos įrankių valdytojams savarankiškai atsiranda asmens duomenų valdytojo teisės ir pareigos, nustatytos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymuose. ESTT nuomone tai vienintelis būdas apsaugoti duomenų subjekto teises.

Visgi paieškos įrankių valdytojų atsakomybė – pareiga riboti informaciją paieškos rezultatuose – kyla esant specialioms sąlygoms. ESTT patikslina, kad sprendžiant dėl informacijos šalinimo iš paieškos rezultatų reikia įvertinti kokio pobūdžio duomenys yra skelbiami, kokia jų svarba asmens privatumui, koks visuomenės interesas turėti šią informaciją, taip pat ar duomenų subjektas dalyvauja viešame gyvenime.

Sprendžiant dėl informacijos šalinimo iš paieškos rezultatų reikia įvertinti kokio pobūdžio duomenys yra skelbiami, kokia jų svarba asmens privatumui, koks visuomenės interesas turėti šią informaciją, taip pat ar duomenų subjektas dalyvauja viešame gyvenime.

Reikia individualiai vertinti ar duomenų subjektas turi teisę „būti pamirštas“ (nėra teisinių įpareigojimų dėl šios informacijos viešumo, duomenų subjektas nėra viešas asmuo, nėra kitų priežasčių dėl kurių visuomenė turėtų turėti padidintą prieigą (per paprastą interneto paiešką) prie asmeninės informacijos – pvz., pasibaigę senaties ar teistumo terminai).

Pareiga riboti informaciją paieškos rezultatuose gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to ar informacija pašalinta ar prieinama originaliuose tinklapiuose, kur ji buvo paskelbta (ir iš kurių pateko į paieškos rezultatus). ESTT atskirai pažymėjo, kad bėgant laikui informacijos pateikiamos paieškos rezultatuose statusas gali keistis. Informacija, kurios padidintas viešumas yra originaliai pagrįstas, gali būti šalinama, jeigu praėjus tam tikram laiko tarpui pats duomenų subjektas nepageidauja didesnio viešumo ir nėra kitų prielaidų jį nustatyti.

Dėl informacijos šalinimo paieškos rezultatuose duomenų subjektas gali kreiptis tiesiogiai į paieškos įrankių valdytoją, kuris turi įvertinti duomenų subjekto prašymą iš esmės. Paieškos įrankių valdytojui nepatenkinus duomenų subjekto prašymo, atsisakymas gali būti skundžiamas asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijoms ar teismui.

Mindaugas Kiškis yra Mykolo Romerio universiteto Skaitmeninių technologijų instituto profesorius, mokslų daktaras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius