Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 24d. 09:34

Mindaugas Sinkevičius: Savivaldybių skolinimosi griežti apribojimai stabdo regionų plėtrą

Mindaugas Sinkevičius Saviti, patrauklūs, patogūs gyventi, gyvybingi – tokius šalies regionus norime ir siekiame matyti ateityje. Būtent tokias pagrindines sąlygas galėtume išskirti, tam, kad Lietuvos regionai išliktų ir stiprėtų. Vietos valdžios atstovai stengiasi atskleisti savivaldybės ir regiono savitumą, pritraukti investuotojus, gerinti gyvenimo kokybę ir regiono patrauklumą. Tačiau kaip įgyvendinti idėjas, kuomet užmojus riboja tokie griežti skolinimosi limitai?

Reikėtų pabrėžti, kad savivaldybės skolinasi ne tam, jog padengtų einamas išlaidas, o tam, kad sėkmingai įgyvendintų įvairių sričių investicinius projektus - švietimo, sporto, transporto infrastruktūros, viešųjų erdvių sutvarkymo ir kitų. Prie minėtų projektų įgyvendinimo didele dalimi savivaldybės turi prisidėti savo lėšomis.

Šiuo metu savivaldybei per metus leidžiama pasiskolinti tik tokią sumą, kurią savivaldybė numato tais metais grąžinti. Tokio apribojimo taikymas sukuria visiškai nelogišką situaciją – kuo mažiau skolų turi savivaldybė, ir atitinkamai mažesnę sumą skolų turi grąžinti einamaisiais metais, tuo mažiau ji gali pasiskolinti. Taikomi limitai skaudžiausiai paliečia ir net savotiškai „baudžia“ tas savivaldybes, kurios atsakingai tvarkė finansus ir mažai skolinosi. Taigi, ypač nepalankioje padėtyje atsidūrė daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Šiuo metu jos faktiškai nebegali įgyvendinti jokių reikšmingesnių investicinių projektų, nes neturi teisės pasiskolinti pakankamo dydžio sumų.

Ar iš tiesų kuo nors pateisinami tokie griežti savivaldybių skolinimosi apribojimai, ir ar savivaldybių skolos iš tikrųjų yra tokia didelė problema?

Tokie suvaržymai ypač kenksmingi pastaraisiais metais, kuomet dėl daugelio šalių centrinių bankų vykdomos skatinamosios politikos palūkanos yra istorinėse žemumose ir sąlygos skolintis labai palankios. Deja, pasinaudoti savivaldybės tuo negali.

Šiandien ne retai pasigirsta teiginiai apie „prasiskolinusias“ savivaldybes, o kartais nuskamba gąsdinimai, kad savivaldybių įsiskolinimai gali netgi pakenkti valstybės finansiniam stabilumui. 2014 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, kurio nuostatos įsigaliojo etapais, o nuo 2018 m. įsigaliojo labai griežti suvaržymai visoms savivaldybėms.

Ar iš tiesų kuo nors pateisinami tokie griežti savivaldybių skolinimosi apribojimai, ir ar savivaldybių skolos iš tikrųjų yra tokia didelė problema? Objektyvūs duomenys rodo, kad bendra Lietuvos savivaldybių skola sudaro tik apie 2 proc. BVP. Palyginimui, Latvijos vietos valdžios skola sudaro apie 6 proc. BVP, kas maždaug atitinka ES šalių vidurkį. Nei vienoje kitoje pasaulio šalyje nėra taikoma nuostata, kad savivaldybei leidžiama skolintis tik tokią sumą, kokią numato grąžinti einamaisiais metais.

Centrinės valdžios atstovai dažnai pateisina įvestus itin drastiškus savivaldybių skolinimosi apribojimus būtinybe laikytis griežtos fiskalinės drausmės remiantis šalies tarptautiniais įsipareigojimais. Tačiau toks apribojimas yra grynai „lietuviškas išradimas“ ir to nereikalauja jokie tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai. Žinoma, finansinės drausmės reikalavimai taikomi ir kitose šalyse, tačiau nei viena Europos Sąjungos valstybė, įsivedusi eurą, tokių giežtų skolinimosi sąlygų savivaldybėms netaiko.

Šiuo metu visų savivaldybių bendras įsiskolinimas yra santykinai gerokai mažesnis, nei valstybės sektoriaus įsiskolinimas, tačiau Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas griežčiausius skolinimosi apribojimus kažkodėl numato būtent savivaldos sektoriui, o ne valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, nors šių sektorių įsiskolinimas turi didžiausią įtaką valstybės fiskaliniam balansui.

Atskirų savivaldybių skolos duomenys rodo, jog daugelio savivaldybių įsiskolinimas yra labai mažas, didžioji dauguma savivaldybių neišnaudojo nei 50 proc. nustatyto skolos limito. Kiek reikšmingesnis Vilniaus miesto savivaldybės skolos dydis, tačiau situacija yra pilnai valdoma ir savivaldybės skola turi tendenciją mažėti. Kitų savivaldybių įsiskolinimai neturi jokios apčiuopiamos įtakos finansiniam stabilumui.

Nuogąstavimai, kad padidinus skolinimosi galimybes savivaldybės gali pernelyg daug įsiskolinti, neturi jokio pagrindo, nes galioja visi saugikliai - skolos limitai ir galimybė kontroliuoti savivaldybių skolinimosi procesą per patvirtintą projektų atrankos tvarką.

Padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes būtina ir ruošiantis mažesniam finansavimui iš Europos Sąjungos fondų 2021–2027 metais. Naujos finansinės perspektyvos metu savivaldybės turės finansuoti jau nebe 15 procentų, bet mažiausiai 30 procentų projekto vertės.

Norint išspręsti savivaldybių skolinimosi problemą iš esmės, neišvengiamai būtina taisyti patį Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą.

Mindaugas Sinkevičius yra Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min