Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Miroslavas Monkevičius: Kai galėsi gerti ir rūkyti, galėsi ir balsuoti, visa kitą gali daryti ir nuo 16 metų?

Šaltinis: 15min
0
A A

Sulaukęs 16 metų privalai turėti pasą, gali vairuoti transporto priemonę, atsidaryti sąskaitą banke ir gauti kortelę, dirbti pasirinktoje darbo vietoje.

Taip pat – būti teisiamas, vesti ar ištekėti, sukurti šeimą. Iš esmės negali tik pirkti alkoholinių gėrimų, cigarečių ir balsuoti. Ar ne paradoksalu, kad įstatymai būtent su tokiais neigiamais veiksmais suvienodina ir balsavimo teisę?

Teiginys, kad jaunimas apolitiškas, jau seniai nebeatitinka realios situacijos. Juk ne tik dalis jaunų žmonių nesidomi politika, politika nesidomi ir daug vyresnių žmonių. Tai, kuo domisi ar nesidomi žmogus, negali būti naudojama kaip argumentas, ar leisti jam balsuoti.

Austrija šiandien yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri suteikė balsavimo teisę asmenims nuo 16-kos metų.  Taip, rinkėjų jaunesnių negu 18 metų aktyvumas rinkimuose yra sąlyginai mažas, tačiau, pasak Vienos universiteto mokslininkų, jaunesni rinkėjai pasirenka už ką balsuoti taip pat kaip ir vyresni rinkėjai.

2004 ir 2008 metais Seimo rinkimuose nebalsavo atitinkamai 54 ir 51 procentai rinkimų teisę turinčių piliečių. Nedalyvavę balsavime taip pat išreiškė savo nuomonę apie visą politinę sistemą.

Net jei dalis jaunimo nesidomi politika, jiems yra svarbūs vietiniai, nacionaliniai ir tarptautiniai klausimai. Jeigu paklaustume jaunų žmonių, ką jie mano apie užimtumo galimybes jų savivaldybėje, galimybes pradėti savo verslą, apie aukštąjį mokslą arba žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje, daugelis jų turės savo nuomonę, kurią sugebės pagrįsti. T

aigi, tik politinės sistemos dalyviai, neįtraukiantys jaunimo (nes jie neturi balsavimo teisės, arba vis vien neateis) arba ignoruojantys jaunimui rūpimus klausimus, padaro politiką neįdomia jauniems žmonėms.

Kai pradedama diskutuoti apie balsavimo amžiaus cenzo sumažinimą, jaunimui keliami neracionalūs ir niekuo negrindžiami reikalavimai – politikos išmanymas, gebėjimas racionaliai vertinti kiekvieną situaciją, nedaryti klaidų. Tačiau ar šiuos kriterijus atitinka visi šiandien rinkimų teisę turintys piliečiai? Tikrai ne.

Kokius kriterijus turi atitikti žmogus, kad turėtų teisę balsuoti? Atsakymas slypi Lietuvos rinkimų organizavimo procese. Jums niekas neleis balsuoti, jeigu su savimi neturėsite asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Įstatymuose yra numatyta prievolė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą turėti nuo 16-os metų, tai kodėl jiems neturėtų būti suteikta ir teisė balsuoti?

Kaip žaidime „rask dešimt skirtumų“, šį kartą paieškokime daugiau panašumų. Asmenims nuo 18 metų leidžiama dirbti ir mokėti mokesčius.

Bet tokia galimybė numatyta ir asmenims nuo 16-os. Taigi, ir jie moka mokesčius ir prisideda prie viešojo sektoriaus išlaikymo.

O jeigu asmuo turi galimybę prisidėti prie viešojo sektoriaus išlaikymo, jis privalo turėti teisę dalyvauti priimant sprendimus, kas geriausiai atstovaus jų interesams priimant sprendimus dėl mokesčių, socialinės politikos, finansų ir kitų klausimų.

Balsavimo teisės suteikimas tik nuo 18-os metų yra tiesiog istoriškai įsisenėjusi dogma. Norint pateikti  argumentus, kad balsavimo teisė būtų išplėsta, tikrai nereikia jų ieškoti kaip adatos šieno kupetoje.

O dogmos ne visada yra teisingos. Juk kažkada egzistavo dogma, kad žemė yra visatos centras, tačiau ar tikrai taip pat galvojame ir šiandien?

„Sąjunga TAIP“ pirmininko pavaduotojas, Vilniaus miesto tarybos narys

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min