Remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravusiųjų skaičius 2004-2006 m. svyravo nuo 13 iki 15 tūkst. per metus, o darbo jėga tuo pat metu per metus mažėjo nuo 16 iki 24 tūkst. Tai rodo, kad emigracijos mastai, ypač vertinant neoficialią emigraciją, žymiai prisidėjo prie įtampos Lietuvos darbo rinkoje stiprėjimo.
Pernai Lietuvos (taip pat ir kitų Baltijos šalių) darbo rinkoje jau buvo pastebimi pirmieji įtampos mažėjimo ženklai – nustojo didėti gyventojų aktyvumas, ėmė ryškėti nedarbo didėjimo tendencijos. Tačiau jau šių metų pradžioje iškilo kitokio pobūdžio - didžiulio nedarbo protrūkio - grėsmė. Remiantis gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Estijoje šoktelėjo iki 11,4 proc., Latvijoje – iki 10,7 proc. Tiesa, akivaizdžios ir darbo užmokesčio mažėjimo tendencijos. Jos kol kas ryškiausios Estijoje, kur pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis po ilgos pertraukos sumažėjo 1,5 proc. Skirtingai nei buvo tikėtasi, Lietuvoje vidutinis darbo užmokesčio augimas valstybės sektoriuje išliko gana spartus ir 2009 m. pradžioje. Per metus šiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis padidėjo 6,4 proc. Tuo tarpu privačiame sektoriuje buvo stebimas 1,2 proc. darbo užmokesčio mažėjimas. Dabartinės įmonių finansinės galimybės kelti ar net išlaikyti praėjusių metų darbo užmokesčio lygį išlieka labai ribotos. Ekonomikos nuosmukiui gilėjant, darbo užmokesčio mažėjimo tendencijos išryškės dar labiau.
Baltijos šalyse darbo rinka pasižymi ypatingu lankstumu, kuris turėtų sušvelninti dabartinio šoko įtaką ekonomikai. Estija visai neseniai įgyvendino darbo rinkos reformas, iš vienos pusės mažindama darbo rinkos reguliavimą, iš kitos – didinama bedarbių socialines garantijas. Baltijos šalių rinkos visuomet pasižymėjo lankstumu, tačiau didelio nuosmukio akivaizdoje to gali ir nepakakti. Taip pat reikia pastebėti, kad lankstumas yra žymiai mažesnis tarp žemos kvalifikacijos darbuotojų – jiems sunkiau prisitaikyti prie ekonominių pokyčių. Lietuvoje didelės viltys sprendžiant šią problemą buvo siejamos su valstybės paramos verslui planu. Tačiau vargu ar šiandieninės finansinės galimybės bei paramos modeliai leis sumažinti nedarbą šiais ir 2010-aisiais metais.
