Pavyzdžiui, kovodama su krize naujoji valdžia nusprendė nuskriausti ir visus, pavadinsiu, „spausdintinio žodžio mylėtojus“. Na, gal ir teisingai – ekonominis nuosmukis už lango, tad ne laikas skaityti.
Kovojant su krize buvo nuspręsta didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą spaudos leidiniams bei knygoms nuo 5 iki tų pačių magiškųjų 20 procentų. Leidėjai jau išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu. Prognozuojama, jog toks PVM tarifo didinimas lems, kad ir dabar nepigios knygos brangs dar labiau ir taps kone prabangos preke, smarkiai pablogės spausdintinių periodinių leidinių, kurie jau kenčia nuo dėl krizės mažėjančių reklamos srautų, padėtis, o dauguma regioninių laikraščių tiesiog bankrutuos.
Tačiau tikriausiai tai mažai jaudina šalies valdžios vyrus ir moteris, daugiausia laiko leidžiančius sostinėje, skaitančius didžiausius šalies dienraščius (kuriems bankrotas negresia), o knygoms jie arba neturi noro ir laiko, arba nebijo, kad pastarosios brangs, nes pinigų užteks (priminsiu, kad prezidentas Valdas Adamkus pasirašė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, numatantį didesnį atlyginimą Seimo nariams).
Suprantama, kad renkantis tarp, liaudiškai tariant, dešros ir knygos, pastarąją rinksis tik prisiekusieji idealistai. Ką gi, antikrizinės priemonės yra antikrizinės priemonės, tik tada neverta daugiau kelti jokių diskusijų apie tautos išprusimą, dvasingumą ir vertybes, nes mums gresia grįžimas prie viduramžių situacijos, kai knygos skaitymas buvo tik mažo išrinktųjų rato privilegija. Suprantama, „Knygos mirtis“ buvo pranašauta jau ne kartą – tokios kalbos pasigirdo atsiradus kinui, o vėliau ir televizijai. Pastaruoju metu „knygos duobkasiu“ vadintas internetas, tačiau, atrodo, jog tai, ko nesugebėjo padaryti didžiausi kultūriniai pokyčiai, pagaliau įgyvendins mūsų valdžios antikriziniai sprendimai.
