Noras pasidžiaugti – savaime suprantamas, juk valstybė po ilgų diskusijų pagaliau rado 12 mln. litų filmo kūrėjams, o tai reiškia, kad ilgo metražo istorinis filmas visgi bus sukurtas. Atranka įvyko, pinigų pagaliau rasta, filmas bus sukurtas, ar bereikia apie tai kalbėti? Visgi išgirdus šią žinią norisi pažvelgti į nueitą kelią siekiant sukurti normalaus biudžeto lietuvių istorinį filmą.
O kelias prasidėjo prieš penkis metus, kuomet Tūkstantmečio minėjimo direkcija į savo programą įtraukė istorinio filmo sukūrimo skyrių. 2006 metais įpareigota Vyriausybės, Kultūros ministerija iš istorikų, kino kritikų, filosofų ir kino režisierių sudaro nepriklausomą atrankos komisiją, kuri iš dešimties lietuvių režisierių konkursui pateiktų filmų projektų atrenka du pagrindinius pretendentus kurti istorinį filmą. Jais tampa režisieriai Šarūnas Bartas ir Raimundas Banionis.
Nepaisant visų kino ekspertų rekomendacijų, šią vasarą Vyriausybės strateginio planavimo komitetas taria galutinį žodį – konkurso nugalėtoju yra skelbiamas režisieriaus Raimundo Banionio filmo projektas „Žalgiris – geležies diena“.
Pasak komisijos pirmininko filosofo Dr. Nerijaus Milerio, tuomet buvo vieningai konstatuota, kad Šarūno Barto projektas buvo pažengęs daug toliau. Po kelių mėnesių iš kino ekspertų Kino taryboje suformuojama jau kita komisija, tačiau jos rekomendacija nė kiek nesiskiria nuo pirmosios – labiau išplėtotas ir kinematografinius kriterijus labiau atitinkantis projektas – „Margiris“. Negausūs lietuvių kino mylėtojai pradeda diskutuoti kaip Šarūnas Bartas šių laikų kino kalba pasakos apie Pilėnų tragediją.
Tačiau, nepaisant visų kino ekspertų rekomendacijų, šią vasarą Vyriausybės strateginio planavimo komitetas taria galutinį žodį – konkurso nugalėtoju yra skelbiamas režisieriaus Raimundo Banionio filmo projektas „Žalgiris – geležies diena“. Pagrindinis istorinio filmo projekto pasirinkimo argumentas – artėjantis Žalgirio mūšio jubiliejaus minėjimas 2010 metais. Iškilus nerimui, kad filmui kurti lėšų biudžete nenumatyta, galiausiai nusprendžiama filmo kūrimą finansuoti Krašto apsaugos ministerijos lėšomis (galima prisiminti, kad LNK televizijos serialas „Garbės kuopa“, kurį režisavo Raimundas Banionis taip pat buvo finansuojamas šios ministerijos lėšomis).
Žvelgiant į logiškai sunkiai paaiškinamą konkurso eigą išlieka atviras klausimas: kodėl ir kokio istorinio filmo norėta (norima)? Mano manymu, istorinio filmo konkurso organizavimo atvejis ir vėl leidžia prabilti apie tai, kad strateginių sprendimų kultūros politikoje – reta, dažnu atveju vyrauja inertiški, interesų kovos įtakojami sprendimai. Šiuo atveju, ekspertų nuomonės neturėjo jokios įtakos galutiniam sprendimui, o istorinio filmo konkurso nuostatose net nepaminėtas Žalgirio mūšio minėjimas galiausiai tapo pagrindiniu filmo pasirinkimo kriterijumi. Paradoksalu, ar ne?
Pasak „Žalgiris – geležies diena“ kūrėjų, filmas turėtų pasakoti apie Lietuvai svarbų istorinį įvykį – Žalgirio mūšį, apie dviejų ryškių istorinių asmenybių – brolių Vytauto ir Jogailos santykius Žalgirio mūšio fone. Kalbama, kad filmas turėtų keisti sampratą apie to meto lietuvius, kurios susiformavimui didelę įtaką padarė ir Lenkijos istorinis kinas. Nors jau paskelbta, kad konkurse nugalėjusiam projektui skiriamas finansavimas, neatsakytų klausimų - liko. Deja, klausimai tik retoriniai: ar nereikėjo prieš skelbiant konkursą organizuoti atvirų diskusijų kviečiant jose dalyvauti visuomenės veikėjus, istorikus, filmų kūrėjus? Ar nereikėjo apsibrėžti, kas turima galvoje kalbant apie šiuolaikinį istorinį kiną, šiandieninę istorijos sampratą?
Aišku, nesinori būti pesimistu, juk tai pirmas kartas, kuomet tokia pinigų suma skiriama lietuviško filmo kūrimui. Norisi tikėtis, kad filmas sekdamas mūsų kaimynių Latvijos ir Lenkijos pavyzdžiais, ne tik pritrauks rekordinį žiūrovų skaičius į kino sales, bet taip pat bus įvertintas ir kino kritikų bei atstovaus Lietuvos kiną tarptautiniuose kino festivaliuose. Belieka palinkėti ilgai laukto istorinio filmo kūrėjams sėkmės. Laukiam mūšio. Filmo premjera numatoma 2010 liepos mėnesį.
