Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nerijus Černiauskas: Spartų tempą nuo metų pradžios išlaikiusio eksporto plėtra gali būti nuosaikesnė

Šaltinis: 15min
0
A A

Nerijus Černiauskas Lietuvos eksportas auga beveik po dešimtadalį ketvirtą mėnesį iš eilės. Artimiausiu metu mūsų eksportas turėtų toliau augti dėl didėjančios paklausos, ypač ES ir NVS regionuose.

Šiandien paskelbti Statistikos departamento duomenys rodo, kad nominalusis prekių eksportas balandžio mėn. per metus paaugo 9,4 proc. Daugiausia tai lėmė šių metų pradžioje pasaulyje pakilusios kainos (ypač naftos ir maisto). Tačiau ir vertinamas palyginamomis kainomis prekių eksportas greičiausiai buvo didesnis nei prieš metus, sprendžiant iš toliau aprašomų ankstesnių tendencijų.

Balandį eksporto apimtį didino augęs lietuviškos kilmės – Lietuvoje pagamintų prekių – eksportas ir reeksportas (ne mūsų šalyje gamintų prekių eksportas). Nors nemažą įtaką turėjo mineralinių produktų eksportas, kuris nominaliąja verte padidėjo dėl didesnių naftos kainų, bet eksporto apimtims svarbesni buvo kiti veiksniai.

Labiausiai augo lietuviškos kilmės prekių eksportas į ES šalis, ypač į Skandinavijos regioną, Lenkiją ir Nyderlandus. Priežastys, lėmusios spartesnį eksporto į šias rinkas augimą, gali būti šios: Skandinavija Lietuvos eksportuotojams patraukli dėl galimybės didinti kainas, Lenkija – dėl ekonomikos dydžio, augimo ir geografinio artumo, o Nyderlandai eksportuotojams gali pasiūlyti prieigą ne vien prie ES rinkų, nes joje gerai išvystyta uostų infrastruktūra. Pastaruoju metu Nyderlanduose auga importas, o tai rodo intensyvėjančią tarptautinę prekybą. Tarptautinės prekybos aktyvėjimą rodo ir suvestiniai pasaulio prekybos rodikliai. Pavyzdžiui, Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuras CPB (angl. CPB Netherlands Bureau for Economic Policy Analysis) skelbia, kad šių metų kovą bendras pasaulio importas pakilo per penkis procentus, o praeitas metais nesiekė pusantro procento.

Pasaulio tarptautinės prekybos suaktyvėjimas gali būti vertinamas kaip reikšmingiausias veiksnys, paaiškinantis, kodėl lietuviškos kilmės prekių daugiau eksportuojama ne tik į Nyderlandus, bet ir į kitas valstybes. Tai, kad visa pasaulio prekyba staiga pradėjo gyvuoti geriau, iš dalies yra susiję su padidėjusiu Kinijos importu metų pradžioje. Pakilus naftos ir maisto kainoms, daugiau importuoti galėjo ir šių produktų eksportuotojai. Nors Kinija ir nemaža dalis naftos bei maisto produktų eksportuotojų (neįskaitant Rusijos) nėra svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, tačiau jų importo suaktyvėjimas padidino prekybą ES (įskaitant Nyderlandų). Aktyvesnė prekyba ES teigiamai veikia ir Lietuvos eksportuotojus.

Reeksporto augimą balandžio mėn. geriausiai paaiškina jau kurį laiką gerėjanti padėtis NVS valstybėse, kur padidėjo prekių paklausa. Nuo 2016 m. pabaigos metinis reeksporto augimas į Rusiją ir į likusias NVS šalis yra spartus. 2017 m. kovo mėn. duomenimis, Rusijos prekių importas per metus paaugo maždaug ketvirtadaliu, o rublis euro atžvilgiu balandį sustiprėjo 15 proc. Panašiais tempais auga ir reeksportas į Baltarusiją.

Eksporto augimą artimiausiu metu gali lemti keletas priežasčių. Lietuvos pramonininkų konfederacijos apklausos rodo, kad artimiausiu metu turimus gamybos pajėgumus labiau išnaudoti ketina daugelis pramonės šakų, ypač metalų, mašinų ir įrenginių pramonės įmonės. 2017 m. antrojo ketvirčio naujų pramonės gaminių užsakymų duomenys ir bendri pramonės lūkesčiai yra pozityvūs. Be to, pastaruoju metu kiek sparčiau auga investicijos, todėl ir eksportuojančio sektoriaus gamybiniai pajėgumai didės. Šiuo metu maždaug trečdalis Lietuvos pramonės įmonių esamą paklausos lygį įvardija kaip per mažą, o maždaug penktadalis gamybos pajėgumų dar nėra panaudoti. Nepanaudoti pajėgumai dažniausiai reiškia, kad nepakanka pagamintos produkcijos pirkėjų. Jei pirkėjų daugėja, didinti produkciją ir eksportą palyginti nesunku.

Vis dėlto yra rizikų, kad Lietuvos pajamos dėl eksporto augs lėčiau. Jau balandžio mėn. prekių eksporto duomenys buvo kiek silpnesni nei ankstesnieji. 2017 m. balandžio mėn. pramonės produkcija per mėnesį sumažėjo 0,6 proc., o maisto produktų ir naftos kainos, palyginti su stebėtomis metų pradžioje, taip pat buvo mažesnės. Vertinant metų pradžioje stebėtą staigų Kinijos importo paspartėjimą, sutariama, kad jis greičiausiai buvo laikinas. Tai patvirtina ir Kinijos balandžio mėn. pramonės produkcijos, investicijų ir prekybos duomenys, kurie buvo prastesni, nei laukta.

Nerijus Černiauskas yra Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min