Dabar populiaru
Publikuota: 2016 vasario 8d. 10:51

Nerijus Mačiulis: 5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo

Nerijus Mačiulis Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti.

Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc. 15-24 metų amžiaus jaunuolių negali susirasti darbo. Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Deja, mes turime kitą nemažiau opią jaunimo problemą.

Nedarbo lygis apie šios amžiaus grupės veiklą ir problemas pasako ne viską ‒ iškalbingesni yra kiti statistiniai rodikliai. Šiuo metu net du trečdaliai jaunuolių yra neaktyvūs darbo rinkoje – nei dirba, nei ieško darbo. Nieko nuostabaus, sakysite, nes tokio amžiaus žmonės turi būti mokyklose, kolegijose ar universitetuose.

Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas, deja, nėra privalomas. Be to, vėl deja, jis ne visada sukoncentruotas į kompetencijų ugdymą, o ne šiaip laiko praleidimą.

Tačiau kitų ES šalių rodikliai rodo, kad kažkas su lietuvių aktyvumu darbo rinkoje yra negerai. Štai, pavyzdžiui, 67 proc. Olandijos ir net 76 proc. Islandijos jaunuolių yra aktyvūs darbo rinkoje. Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Austrijoje beveik du trečdaliai jaunuolių taip pat dirba arba ieško darbo. Akivaizdu, kad šiose valstybėse gyventojų išsilavinimas yra svarbus prioritetas, o jos yra tarp konkurencingiausių pasaulyje. Iš kur atsiranda atotrūkis tarp jų ir Lietuvos? Tam yra mažiausiai penkios priežastys.

Pirma, Lietuvoje moksleiviai mokyklą lankyti pradeda vėliau nei galėtų. Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ duomenimis, lietuviai mokyklą pradeda lankyti būdami septynerių metų. Palyginimui, Anglijoje, Velse, Škotijoje ir Maltoje mokyklą privaloma pradėti lankyti sulaukus penkerių, o Šiaurės Airijoje – ketverių metų.

Tiesa, riba tarp ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo nėra griežta ir skirtingose valstybėse pirmokai ir „darželinukai“ gali mokytis tų pačių dalykų. Tačiau Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas, deja, nėra privalomas. Be to, vėl deja, jis ne visada sukoncentruotas į kompetencijų ugdymą, o ne šiaip laiko praleidimą.

Antra, Lietuvos moksleiviai per ilgai (ilgiausiai!) atostogauja. Europos Komisijos duomenimis, Vokietijoje, Olandijoje ir JK moksleivių vasaros atostogos trunka 6 savaites. Lietuvoje, Latvijoje ir Turkijoje vasaros poilsis arba neretai dykaduoniavimas trunka 13 savaičių.

Tokios ilgos vasaros atostogos būtų pateisinamos, jei jų metu jaunuoliai turėtų pakankamą pasirinkimą įperkamų neformalaus ugdymo alternatyvų. Deja, dažnai taip nėra, ir tėvams neretai vasaros laikotarpis yra papildomas rūpestis – kur palikti ir kaip užimti vaikus, kurių atostogos mažiausiai dvigubai ilgesnės nei tėvų?

Trečia, Lietuvoje dirbtinai ir be reikalo ištęstos ir universitetinės studijos. Lietuva viena iš paskutiniųjų Europoje įgyvendina dar 1999 metais pasirašytos Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ tikslus ir gaires.

Beveik visose ES valstybėse bakalauro studijos, tose mokslo kryptyse kur įmanoma, trunka trejus metus, o Lietuvoje ketverius. Magistrantūros studijos daugelyje ES šalių trunka nuo metų iki pusantrų, Lietuvoje beveik visur dvejus metus.

Tiesa, įstatymai jau adaptuoti, tačiau realybė išlieka nepakitusi – universitetų pajamos priklauso nuo to, kiek laiko studentas praleidžia mokymo institucijoje, todėl jie nėra suinteresuoti koncentruoti studijų į trumpesnį laikotarpį.

Ketvirta, absoliuti dauguma vidurinę mokyklą baigusių jaunuolių renkasi aukštąjį, o ne profesinį išsilavinimą. Deja, neretai universiteto ar kolegijos diplomą gavę jaunuoliai darbo rinkoje dirba darbus, kuriems reikia profesinio, o ne universitetinio ugdymo.

Studijos Lietuvoje retai yra suderinamos su dalyvavimu darbo rinkoje. Mažiau nei dešimtadalis jaunuolių Lietuvoje tuo pačiu metu ir mokosi, ir dirba.

Prestižo ir statuso kriterijus nusveria praktiškumą. Be to, baigę bakalauro studijas lietuviai skuba ne įgyti praktinės patirties ir suvokti, kur reikia gilinti žinias, bet tęsia studijas magistrantūroje. Neretai magistrantūros studijų programos atkartoja pirmos pakopos studijas, sukurdamos nedaug pridėtinės vertės.

Galiausiai, studijos Lietuvoje retai yra suderinamos su dalyvavimu darbo rinkoje. Mažiau nei dešimtadalis jaunuolių Lietuvoje tuo pačiu metu ir mokosi, ir dirba. Palyginimui, šias dvi veiklas derinančių jaunuolių Olandijoje, Šveicarijoje ar Danijoje yra apie 40 proc.

Blaškymasis studijų metu gal nėra gera idėja, tačiau pažangiausių ir turtingiausių pasaulio valstybių patirtis rodo, kad studijos ir darbas gali būti suderintos ir papildyti vienas kitą. Šiuo metu studentų praktika įmonėse išlieka formali, ir jos trukmė yra per maža tam, kad būtų galima gauti apčiuopiamos naudos.

Nekyla abejonių, kad XXI amžiuje kaip niekada anksčiau kokybiškas išsilavinimas lems žmogaus asmeninę ir profesinę sėkmę. Tačiau, priešingai nei praeityje, vis daugiau galimybių mokytis ir tobulėti bus galima už formalaus ugdymo institucijų ribų.

Nuotolinio mokymosi platformos jau dabar leidžia nemokamai išklausyti geriausių pasaulio universitetų paskaitas. Geriausi darbdaviai ne tik įgalina, bet ir skatina ar net reikalauja iš darbuotojų nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo.

Nėra tokio dalyko, kaip perteklinis išsilavinimas. Visos žinios, kiekvienas naujas gebėjimas padeda tapti įdomesniu, naudingesniu ir pilnavertišku visuomenės nariu.

Tačiau perteklinis studijavimas įmanomas – žinių ir įgūdžių kaupimas yra laikui imli veikla, ir turi alternatyviuosius kaštus. Dirbtinis jaunuolių užlaikymas mokymo institucijose, pasiūlančiose mažėjančią ribinę naudą, atima iš jų galimybę mokytis ir tobulėti darbo vietoje. Tai ypač svarbu valstybėje, kurioje vis sparčiau traukiasi darbingo amžiaus gyventojų skaičius, ir vis labiau trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Ekvadoriečio užpuolimas Vilniuje: policijos ir nukentėjusiojo versijos kardinaliai skiriasi

Vardai

Kaune – baleto šokėjų A.Mikalajūnaitės ir V.Osadčenko vestuvės: pirmiausia įsimylėjo kūno kalbą

Interviu Aktualu

Skaudų smūgį gavęs Alytaus meras V.Grigaravičius: „Aš visuomet buvau nusivylęs politika“

Vardai

Sukčių byloje Mios vyras N.Antanavičius pripažintas kaltu: lieka laisvėje iki pirmo prasižengimo

24sek

Greitas ne tik krepšinyje: Deividas Gailius spaudžia „drago“ lenktynėse

Verslas

Svaigalų gyventojai perka mažiau, bet už juos valstybei sumoka brangiau

Gazas

Jonas Gelžinis demonstruoja galimybes: 1006 km lenktynių treniruotėje – greičiausias

Pasaulis kišenėje

Tampa tradicija: „Small planet airlines“ skrydis atidėtas dėl gedimo

24sek

Po A.Toupane'o išvykimo – šilta Š.Jasikevičiaus žinutė

Gyvenimas

Orų prognozė: savaitgalį pajūry bus šilta ir be lietaus

Nuotraukose – plastikinių maišelių neįvertinama estetika ir keliama grėsmė

Kultūra

Thomo Manno festivalis baigia Pirmojo pasaulinio karo ciklą: analizuojant praeitį žvelgti į ateitį

Mokslas.IT

Kodėl traukinių mašinistai negali pakęsti ant bėgių dedamų monetų?

Verslas

Darbo jėga plūsta dar gausiau: ukrainiečių per metus padaugėjo 50 procentų

Vardai

Garsenybės pasibaisėjo cirko vadovo N.Zobovo elgesiu su meška: „Išgelbėkit gyvūną iš velnio namų“

Aktualu

CNN: įtariami Skripalių nuodytojai po atakos komerciniu skrydžiu paspruko iš JK

Maistas

Sotus avienos ragu, puikiai derantis ir su makaronais, ir su ryžiais

Sportas

S.Mikoliūnas po Farerų iššūkio liko nusivylęs: „Neparodėme savo tikro veido“

Verslas

„Wizz Air“ žiemai atšaukia dalį skrydžių: nelieka Romos, Atėnų, Nicos krypčių

Pasaulis kišenėje

Specialistai pataria nesimaudyti 6 Lietuvos tvenkiniuose

Naujienos

Aktualu

Ekvadoriečio užpuolimas Vilniuje: policijos ir nukentėjusiojo versijos kardinaliai skiriasi

Vardai

Kaune – baleto šokėjų A.Mikalajūnaitės ir V.Osadčenko vestuvės: pirmiausia įsimylėjo kūno kalbą

Interviu Aktualu

Skaudų smūgį gavęs Alytaus meras V.Grigaravičius: „Aš visuomet buvau nusivylęs politika“

Vardai

Sukčių byloje Mios vyras N.Antanavičius pripažintas kaltu: lieka laisvėje iki pirmo prasižengimo

24sek

Greitas ne tik krepšinyje: Deividas Gailius spaudžia „drago“ lenktynėse

Verslas

Svaigalų gyventojai perka mažiau, bet už juos valstybei sumoka brangiau

Gazas

Jonas Gelžinis demonstruoja galimybes: 1006 km lenktynių treniruotėje – greičiausias

Pasaulis kišenėje

Tampa tradicija: „Small planet airlines“ skrydis atidėtas dėl gedimo

24sek

Po A.Toupane'o išvykimo – šilta Š.Jasikevičiaus žinutė

Gyvenimas

Orų prognozė: savaitgalį pajūry bus šilta ir be lietaus

Nuotraukose – plastikinių maišelių neįvertinama estetika ir keliama grėsmė

Kultūra

Thomo Manno festivalis baigia Pirmojo pasaulinio karo ciklą: analizuojant praeitį žvelgti į ateitį

Mokslas.IT

Kodėl traukinių mašinistai negali pakęsti ant bėgių dedamų monetų?

Verslas

Darbo jėga plūsta dar gausiau: ukrainiečių per metus padaugėjo 50 procentų

Vardai

Garsenybės pasibaisėjo cirko vadovo N.Zobovo elgesiu su meška: „Išgelbėkit gyvūną iš velnio namų“

Aktualu

CNN: įtariami Skripalių nuodytojai po atakos komerciniu skrydžiu paspruko iš JK

Maistas

Sotus avienos ragu, puikiai derantis ir su makaronais, ir su ryžiais

Sportas

S.Mikoliūnas po Farerų iššūkio liko nusivylęs: „Neparodėme savo tikro veido“

Verslas

„Wizz Air“ žiemai atšaukia dalį skrydžių: nelieka Romos, Atėnų, Nicos krypčių

Pasaulis kišenėje

Specialistai pataria nesimaudyti 6 Lietuvos tvenkiniuose

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie 15min