Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 10d. 11:34

Nerijus Mačiulis: Mažėjančios infliacijos tendencijas po pusmečio teks pamiršti

Gegužės mėnesį vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo iki 2,5 procento ir, panašu, jau tenkino Mastrichto kainų stabilumo kriterijų. Mažėjančios infliacijos tendencija išliks ir vasaros mėnesiais, tačiau tai dar nereiškia, kad 2015 metais tikrai galėsime prisijungti prie euro zonos – Lietuvos infliacija bus vertinama kitų metų pavasarį, o iki tol pastebimai sumažės ir paties kriterijaus reikšmė. Be to, kitų metų pradžioje stebėsime nemažą infliacijos šuolį Lietuvoje.

Vidutinės metinės infliacijos šuolį kitų metų pradžioje lems keli veiksniai. Visų pirma – techninė priežastis, susijusi su tuo, kaip yra skaičiuojama vidutinė metinė infliacija. Kadangi šis rodiklis palygina praėjusių dvylikos mėnesių vidutinį kainų lygį su anksčiau buvusių dvylikos mėnesių vidutinėmis kainomis, svarbu ir tai kokia yra palyginamoji bazė – ankstesni dvylika mėnesių. O ji bus labai žema, nes praėjusių metų pabaigoje buvo fiksuojamas netrumpas defliacijos laikotarpis. Taigi, net jei kitų metų pradžioje kainos visai nedidėtų, vidutinės metinės infliacijos rodiklis padidės maždaug puse procentinio punkto.

Antra svarbi priežastis, galinti lemti spartesnę infliaciją, yra planuojamas akcizų alkoholiui ir tabakui didinimas. Šis sprendimas ne tik kilsteltų vartotojų kainų indeksą keliomis dešimtosiomis procento, bet ir, kaip rodo ankstesnė akcizų didinimo patirtis, turėtų neigiamą poveikį  biudžeto pajamoms. Atsižvelgus į šalies bendrą kainų lygį ir gyventojų perkamąją galią, akcizai alkoholiui Lietuvoje jau dabar yra didžiausi ES. Ketinimas juos didinti daugiausiai džiaugsmo turėtų suteikti ne sveikatos apsaugos ministrui, o kontrabandininkams, kurie dėl to turėtų daugiau galimybių pasipildyti kišenes.

Aukšti akcizai ir prekybos apribojimai nepakeičia gyventojų alkoholio vartojimo įpročių – tai gerai iliustruoja Skandinavijos šalių pavyzdys. Kol Lietuvos pasieniai yra kiauri (jau dabar daugiau nei kas trečia surūkoma cigaretė – kontrabandinė), o valdžia nesugeba suvaldyti denatūruoto alkoholio importo ir jo vartojimo ne pagal paskirtį, akcizų didinimas turės priešingą, nei tikimasi, poveikį. Lengviausias kelias neretai yra klystkelis, todėl reikėtų ne didinti mokesčius, o užsiimti ilgalaikiu visuomenės švietimu, ugdant atsakingą alkoholio vartojimą ir netoleranciją kontrabandai.

Trečia galimai didėsiančios infliacijos priežastis – atsigaunant Europai susilpnės ar išnyks šiemet vyravusios itin palankios tendencijos žaliavų rinkose. Dėka atpigusios naftos, grūdų, daugumos kitų importuojamų maisto prekių ir žaliavų Lietuvos infliacija dreifavo žemyn. Gali būti, kad seksis ir toliau – naftos kaina nukris žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, ir tai bus lemiamas veiksnys, padėsiantis Lietuvai kitų metų pavasarį tenkinti kainų stabilumo kriterijų. Tačiau ilgalaikėje valstybės strategijoje ir ekonominėje politikoje negalima pasikliauti vien sėkme. Būtina susilaikyti nuo vartojimo mokesčių didinimo ir reikėtų toliau ieškoti galimybių sumažinti valstybės reguliuojamas kainas.

Galiausiai norisi atkreipti dėmesį, kad infliacijos ir kiti Mastrichto kriterijai turėtų būti aktualūs visiems Lietuvos gyventojams, net ir tiems, kuriems euro įvedimo perspektyvos nerūpi. Juk kainų ir valstybės finansų stabilumas yra visų šalies gyventojų gerovės pamatas.

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min