Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pamąstymai Motinos dieną. Kas yra gyvybės stebuklas?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Motinystė Niekas niekad man taip iki galo ir neišaiškino dviejų dalykų: kaip iš cheminės reakcijos gali gimti gyvybė. Ir kaip numirus žmogui lieka tik šaltas svetimas kūnas.

Gyvybės paslaptis: nesuvokiama, kaip iš dviejų žmonių atsiranda gyvybė, mintanti pro virštelę, ir kaip staiga nutrūksta gyvybės siūlas, palikdamas mus nežinioje ir neviltyje.

Motinos dieną stebėdamas minias pakylėtų vaikų, mamų, močiučių  ir „babyčių“ su gėlėmis galvojau, kad kiekvienas skirtingai suprantame motinystę. Arba tėvystę. Turbūt ne vienas man pritars, kad  mergina tikra moterimi tampa ne po vestuvių ar meilės nakties, o tik suteikusi gyvybę kūdikiui ir jį užauginusi doru žmogumi, o ne visuomenės parazitu.

Ir nors emancipuotos moterys vis dažniau giriasi karjeros pasiekimais bei investicijomis į plastinę chirurgiją, išlieku senamadiškas: dievinu tas moteris, kurios sugeba ir vaikus gimdyti, juos ugdyti (čia svarbiausia), ir 8 valandas per dieną didinti Lietuvos BVP. Žinoma, labai svarbu ir žavesį išlaikyti, kuris mums, vyrams, atima protą. Analogiški reikalavimai taikytini ir tikram vyrui.Mergina tikra moterimi tampa ne po vestuvių ar meilės nakties, o tik suteikusi gyvybę kūdikiui.

Beje, vyriškumas Lietuvoje taip pat suprantamas skirtingai. Vienoms tikras vyras yra tik mačo, kitoms jaudulį kelia vyro valdžios, pinigų ir reikšmingumo pojūtis ar jo protas (retkarčiais dar ir humoro jausmas), trečios vertina gebėjimą įsitvirtinti visuomenėje ir išlaikyti šeimą, garantuoti socialinį saugumą. Galbūt kai kas vertina ir meilužių skaičių. Tačiau bent jau aš, žvelgdamas iš vyriškų pozicijų, iškelčiau dar vieną aspektą: vyru tampi tapdamas tėvu. Ir suvokdamas, kad tai nebuvo vien tik „cheminė reakcija“, „reikalas“ ar atsitiktinis hormonų šauksmas.

Motinystė yra kai kas daugiau nei sąvoka, kurią gauname moterystę ir cheminę gyvybės pradžios reakciją kartu sudėję. Tai pašaukimas ir pasiaukojimas, kartais ir laimės žiedų dovanojantis.Turbūt labai svarbu, kad  atsiradusią gyvybę drąsiai galėtum vadinti ne tik vaiku, bet ir meilės vaisumi. Tuomet tu kaip vyras bent pirmame žingsnyje padarei viską, kad ir moteris, ir vaikas turėtų šansą būti laimingi. Tapsmas tėvu (ir vyru) turėtų būti sąmoningas, nors nebūtinai racionalus. Tiesiog moteriškumo ir vyriškumo sąvokas Motinos dieną bandau sieti su atsakomybe ir tikrais jausmais. Jausmais, kurie mus skiria nuo gyvūnų. Jausmais, kuriuos žudo rutina, jei staiga pamirštame, kad Motina (moteris) ir Vyras (tėvas) nėra vien tik lytį nusakančios skirtybės.  

Galiu tik džiaugtis, kad iki šiol prisimenu kiekvieno savo kūdikio, vos išvydusio pasaulį, pirmąjį virktelėjimą ir netgi veido išraišką. Tokios akimirkos išlieka iki mirties ar bent  tol, kol esi sąmoningas.

Už tai mes, vyrai, patyrę, kas yra gyvybės stebuklas, ir bandantys (tegul ir ne visai sėkmingai) jį suvokti, esame labai dėkingi savo moterims: žmonoms, draugėms (jei nedrįsome joms iki šiol pasipiršti), mamoms, močiutėms. Jau vien už tai joms galima atleisti viską ar beveik viską: ir nuotaikų kaitas, ir tai, kad jos nori būti „jei ne šeimos galva, tai bent jau kaklas“. Už tai, kad mus nuolat „tobulina“. Už tai, kad naiviai tikisi, jog po vestuvių tapsime geresni. 

Taip pat už tai, kad marčios „nemyli“ anytų (su mažomis išimtimis), o uošvės bando įkyrėti mums, „visažiniams“ vyrams. Manau, kad ne tik savo, bet ir tūkstančių Lietuvos vyrų vardu galiu pasakyti: mūsų ir mūsų vaikų mamos, jūs esate esmė ir prasmė, verčianti Žemę suktis apie savo ašį, o mums, gaivališkiems vyrams, suteikiančios žmogišką pavidalą.  

Paklausite: nejaugi nesulaukusios vaikų moterys nevertos dieviško pagerbimo? Tiems, kurie norėjo, bet dar nesulaukė, linkiu neprarasti tikėjimo ir stiprybės. Pažįstu ne vieną, kuri didvyriškai kovėsi už savo ką tik gimusių kūdikių gyvybes. Bet nepasisekė. Teko laidoti ir kapą puošti angeliukais. Prieš tokias moteris-angelus maža nulenkti galvą. 

Neakivaizdžiai pažįstu ir keletą moterų, palikusių kūdikius gyvybės langeliuose. Šiuos kūdikėlius radusios akušerės pasisriūbaudamos verkė, nes net ir kasdien prisiliesdamos prie to, ką nepaaiškinamu gyvybės stebuklu pavadinau, jos suvokia, kad motinystė yra kai kas daugiau nei sąvoka, kurią gauname moterystę ir cheminę gyvybės pradžios reakciją kartu sudėję. Tai pašaukimas ir pasiaukojimas, kartais ir laimės žiedų dovanojantis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min